Tuomečio Žemaičių Vyskupo, grafo Jurgio Tiškevičiaus kvietimu Gardų kaimelyje XVII a. pirmojoje pusėje įsikūrė vienuoliai dominikonai – jie čia pastatė 19 koplyčių, simbolizavusių kryžiaus kelią ir tapusių Žemaičių Kalvarijos pradžia. Po keleto metų buvo pastatytas vienuolynas, o1780-1822 m. pastatyta nauja, dabartinė bažnyčia, kurią suprojektavo Augustinas Kosakauskas – žymus baroko ir klasicizmo epochų architektas, neretai apjungdavęs šių stilių bruožus. 1896 m. kilo didelis gaisras, po kurio bažnyčia netrukus buvo atstatyta integruojant neobarokines formas. Pats Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblis – įspūdingo dydžio, sudaromas beveik 30 įvairių pastatų.
Šiandieninė mažoji bazilika – kelių laikotarpių kūrinys. Pagrindinio fasado apatinėje dalyje vis dar matome senąją baroko ir klasicizmo stilių sintezę. Ištrauktos šoninės dalys, sudarančios bokštų apačią, akcentuojamos sudvejintais piliastrais – tokie patys piliastrai, išdėstyti po vieną, supa centrinės dalies vidurį ties pagrindiniu įėjimu. Nors architektūriniai fasado elementai būdingi barokui, tačiau jų taisyklinga, simetriška kompozicija – tuomet jau besiplėtojusio klasicizmo atspindys. Viršutiniai bokštų tarpsniai – XIX a. pabaigos rekonstrukcijos rezultatas. Senuosius bokštus atitinka tik apatinis šių dviejų tarpsnių tūris, nors jo architektūrinių detalių apipavidalinimas, greičiausiai, pakito. Tuo metu viršutinis tarpsnis – užapvalintais kampais ir sudėtingų formų, kelių tarpsnių šalmai yra istorizmo laikotarpio. Menotyrininkai daro prielaidą, kad bokštai turėję būti aukštesni ir pagal pirminį sumanymą, tačiau dėl lėšų stygiaus nebuvę įgyvendinti. Po rekonstrukcijos frontono aukštis išliko tas pats, tačiau jo išvaizda pakito, pavyzdžiui, barokui būdingas šonines voliutas čia pakeitė eklektiškai stilizuotos jų versijos – meandro motyvai.
Po didžiojo gaisro buvo bene visiškai nuniokotas šventovės vidus. Naujasis – istorizmui būdingų eklektiškų formų, tačiau vyrauja čia neobarokiniai akcentai. Itin gausiai tapybiniu, bei, vietomis, reljefiniu dekoru dekoruoti centrinės navos cilindrinis bei šoninių skliautų kryžminiai skliautai, spalviškai išskirti erdvę skaidančių sudvejintų piliastrų kapiteliai, dekoruota laužytų formų antablemento juosta, iš šonų ir priekyje supanti centrinės navos erdvę. Itin išraiškingos sakyklos bei šventovės altoriai, kuriuose atsispindi neobarokinės formos. Vis tik kone įspūdingiausias pastato akcentas yra dviaukštis centrinis altorius, iš tiesų susidarantis iš dviejų altorių kompozicijos. Apatinės dalies šonuose išdėstytos arkos, kuriose patenkama į zakristiją – iš jos galima patekti į altoriaus antrojo tarpsnio galeriją. Manoma, kad taip pat išdėstytas altorius čia stovėjo ir iki didžiojo gaisro.
Išraiškingi, tačiau tuo pat metu lakoniški pagrindiniai šventoriaus vartai. Pakankamai įprastą didžiųjų ir dviejų mažesnių užapvalintų vartų nišų kompoziciją čia išskiria mentėmis paryškinti stulpeliai, viršuje išaugą į nedidelius bokštelius. Vidurinės dalies vartų stulpus viršutinėje dalyje horizontaliai skaido nedidelės metalinės juostelės. Greta bažnyčios esąs dviejų aukštų vienuolyno namas atspindi bene visais laikmečiais vyravusią tendenciją – vienuolynų pastatai dažnai buvo itin utilitarios architektūros. Po gaisro, sudeginusio senąjį pastatą, naujasis namas buvo pastatytas 1843 m. Lakonišką pastato išvaizdą kiek pagyvina šiek tiek ištraukta centrinė dalis, vėl įgilinama centrinėje ašyje. Tiek pastarojoje, tiek šoninėse dalyse pastatą į dvejus tarpsnius horizontaliai skaido traukos juosta. Paminėtina ir I-oji kryžiaus kelio koplyčia – kada ji atsirado šiandien nėra žinoma. Tačiau virš beveik aklinos fasado plokštumos, kurioje išsiskiria tik užapvalinta durų anga su raktu, matome ir bažnyčios frontone esantį meandro motyvą, užlūžtantį į viršutinę dalį juosiantį apvadą.
Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblis - Gardų a. 11, Žemaičių Kalvarija 90443, Lietuva
