Aprašymas

Zapyškio senoji bažnyčia

Nėra tiksliai sutariama nei dėl datos, kada Zapyškyje atsirado krikščioniški maldos namai, nei dėl šio įvykio iniciatoriaus, tačiau daroma prielaida, kad bažnyčia atsirado antrojoje XVI a. pusėje. Manoma, kad ji atsirado anuometinio šių apylinkių valdytojo Povilo Sapiegos valia. Vis dažniau pasitaikydavę Nemuno potvyniai lėmė tai, kad aplink pastatą nebeliko beveik jokio gyvenvietės konteksto: kaimelis slinkosi vis labiau į pietinę pusę. Tai viena iš nedaugelio šalies gotikinių bažnyčių, niekada nesulaukusi didesnių rekonstrukcijų ir vėlesnių architektūrinių stilių įtakos.

Pastato architektūra artima kiek senesnėms gretimo Rytų Prūsijos krašto plytinėms gotikinėms bažnyčioms. Daroma prielaida, kad bažnyčios statybai vadovavo profesionalus meistras, tačiau dėl pačios statybos ypatumų taipogi manoma kad pastatą statė vietiniai mūrininkai. Pagrindinio trijų tarpsnių fasado sprendinys paremtas smailiomis arkinėmis nišomis apatinėje dalyje, sumažintai atkartojančiomis ir stačiakampio portalo įrėmintą pagrindinio įėjimo arką, išsikišančią į vidurinį tarpsnį. Viduriniame tarpsnyje nišos stačiakampės, virš įėjimo akcentuojama išsiskirianti pusapvalė niša. Įspūdingiausioji fasado dalis, frontonas, sudarytas iš stačiakampių, smailiaarkių ir apvalių nišų kompozicijos. Beveik idealią pagrindinio fasado simetriją ardo kairėje pusėje esantis rizalitas, kuriame yra įrengti laiptai.

Šoniniai fasadai dvitarpsniai. Kaip ir būdinga gotikinėms šventovėms, šių fasadų ritmas sudarytas iš langų, nišų ir tarplangiuose išdėstytų kontraforsų. Kontraforsai trilaipčiai, siaurėjantys, tarpusavyje apjungti profiliuotomis plytomis, o apatinėje, stačiakampėje, dalyje pratęsiantys pirmojo tarpsnio smailiaarkių nišų ritmą. Viršutinės jų dalys keturbriaunės, taip suteikiant pastatui dar daugiau gotikai būdingo veržlumo. Langų arkos pusapvalės, įrėmintos stačiakampėse nišose; panašus ritmas tęsiamas ir žemesnėje, presbiterijos dalyje.

Vienintelė pastato nava beveik kvadratinės formos, pusapvale arka sujungta su už ja žemesne presbiteriją, užbaigiama trisienės apsidės. Virš pagrindinio įėjimo įrengtas choro balkonas, kuriame buvusių vargonų dalis dingo I-ojo pasaulinio karo metais. Bažnyčioje nebėra ir anksčiau čia buvusių trijų barokinių altorių, o po tinko sluoksniais pasislėpę senosios sienų tapybos fragmentai vis dar laukia platesnių tyrinėjimų.

Kadangi augančio miestelio poreikiams bažnyčia buvo per maža, XX a. pradžioje zapyškiečiai ant kalno pasistatė naują neogotikinę bažnyčią, kurią karas vos po keleto metų sunaikino. Tarpukario spaudoje buvo juokaujama, kad vos keturis tūkstančius gyventojų turinti vietos parapija turi net penkias bažnyčias, tačiau „nė vienos sutvarkytos“: neskaitant atokesnės Braziūkų bažnyčios pačiame Zapyškyje buvo jau apleista senoji, sugriauta naujoji, senoji kapinių koplyčia ir laikinoji medinė. Dabartinė naujoji bažnyčia buvo pradėta statyti tik 1937 m.

Informacija