Už vieną unikaliausių architektūrinių ansamblių šalyje galime būti dėkingi vienuolių bernardinų ordinui: XV antrojoje pusėje gavę sklypą ties tuomete miesto riba, per kelis šimtus metų jie čia išvystė įspūdingą kompleksą. Netrukus čia buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuriai 1475 m. sudegus čia buvo pradėta statyti nauja, didžiulė šventovė, kurios statybos pilnai buvo baigtos tik po keturiasdešimties metų. Tai – seniausias dabartinės Bernardinų, arba Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios sluoksnis. Jeigu nekreipsime dėmesio į tokias ryškias vėlesnių laikotarpių žymes, kaip renesansinių formų frontonas ar pristatyti koplyčių pastatai, žvelgiant į šventovę matome gotikinį pastatą. Smailiaarkės langų saramos, charakteringa frizo juosta, sudėtingų profilių kontraforsai ar iš plytų sudėliotos grakščios dekoratyvinės kompozicijos – visa tai mums iliustruoja anuomet būdingas mūrinių šventovių formas, kurios čia kur kas turtingesnės negu daugelyje kitų mūsų dienas pasiekusių panašių šventovių.
Gotiški bokšteliai, išsikišę pastato kampuose bei mažytės šaudymo angos mums rodo dar vieną šventovės amplua – ši turėjo tarnauti ir gynybinėms funkcijoms, juoba kad ties kompleksu ėjo tuometė miesto riba. Tarp pagrindinio tūrio ir presbiterijos matome kylant dar vieną, kur kas aukštesnį bokštą – tai taip pat retas Lietuvoje išlikusio gotikos laikotarpio varpinės pavyzdys: manoma, kad anksčiau šis turėjo aukštą smailę, sunykusią istorijos eigoje. Nors bažnyčios interjeras kur kas labiau paveiktas vėlesnių perstatymų, tačiau erdvę skaidantys ir skliautus laikantys stulpai vis dar artimi gotikos epochai, o šoninėse navose galima pamatyti išlikusius krištolinius bei tinklinius skliautus. Nors bažnyčia išskirtinė daugelių aspektų, tačiau pažvelgę į sienas galime išvysti originalias XVI a. gotikines freskas – Lietuvoje gotikinės tapybos pavyzdžių išliko itin mažai; manoma, kad anksčiau buvo ištapytas visas šventovės vidus.
Kartu su bažnyčia atsirado ir vienuolyno namai, kurie laiko tėkmėje pakito kur kas labiau – šie smulkesnes ar stambesnes rekonstrukcijas patyrė kone kiekviename amžiuje. Kaip ir buvo įprasta, vienuolyno pastatai sudarė stačiakampį kiemelį, kurio konfigūracija pasiekė ir mūsų dienas. Nors pastatų architektūra pakitusi, tačiau pažvelgę į korpusą, priglaustą prie bažnyčios sienos, matome restauruotas gotikines formas. Dviaukštį fasadą vertikaliai skaido kontraforsų eilė, kurios kiekviena pakopa – skirtingo pjūvio. Tarp jų įkomponuoti smailiaarkiai langai, o viršuje pastatą užbaigia dantyta karnizo juosta.
Bernardinų bažnyčioje matome gan įprastos mūsų krašte gotiškos šventovės pavyzdį, tuo tarpu šalia stovinčioje Šv. Onos bažnyčioje matome sudėtingas, dinamiškas vėlyvosios gotikos formas, kokių Lietuvoje nėra daug. Pirmoji čia stovėjusi šventovė sudegė kartų su pirmąja Bernardinų šventove – šiandien manoma kad dabartinis pastatas buvo užbaigtas 1581 m. Bažnyčia gerokai mažesnė už savo kaimynę, tačiau tiek jos lokacija, tiek ir architektūriniai sprendimai vizualiai ją paverčia masyvesne, negu ši yra iš tiesų. Dinamiškos smailios arkos motyvo ir siaurų stačiakampių vertikalių komponuotės, bokštų, bokštelių ir pinaklių žaismas pagrindiniame fasade kuria itin stiprų veržlumo įspūdį.
Prie lengvo ir dinamiško šventovės vaizdo prisideda ir tokie aspektai kaip patobulėjusios statybos technologijos bei nežinomo architekto meistriškumas – čia sienos itin plonos, o kontraforsai ypač siauri; išskyrus cokolinę dalį, aklinų plokštumų bažnyčios fasaduose praktiškai nėra. Profiliuoti presbiterinės dalies kontraforsai taip pat perauga į bokštelius, primenančius esančius pagrindiniame fasade – šie dekoruoti smailėmis su pumpurėliais. Įžengus pro šventovės duris į dydžiu kuklią vienanavę jos erdvę, galima pamatyti, kad interjeras žymiai kuklesnis, o gotikinio laikotarpio įranga neišliko; verta atkreipti dėmesį į bažnyčią dengiančius skliautus. XIX a. šalia bažnyčios buvo pastatyta atskirai stovinti neogotikinė varpinė, kurią projektuodamas architektas bandė prisitaikyti prie pastarosios formų.
Vilniaus Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio, Šv. Onos bažnyčių ir bernardinų vienuolyno ansamblis - Maironio g. 10, Vilnius 01124, Lietuva
