Description

Viešvilės teismo rūmai

Tiek „medžiagų stilius“, tiek ir „tėvynės stilius“ vokiečių architektūros istorikų priskiriami po viena vėliava – tai taip vadinamoji reformos architektūra. Ši buvo savotiškas ankstyvojo XX a. kompromisas tarp istorizmo ir tuomečių modernių architektūros principų: nors buvo atsisakyta tiesmukos senovės stilių interpretacijos, tačiau istorinės formos tebebuvo naudojamos jas stilizuojant modernius reikalavimus atitinkančiuose pastatuose. Itin būdingas buvo ir vietos tradicinių statybinių medžiagų bei konstrukcijų naudojimas.

Vystant Rytų Prūsijos infrastruktūrą, XIX ir XX amžių sandūroje buvo pastatyta nemažai valdiškų pastatų, šio laikmečio dvasioje atspindėjusių romantizuotą vietos architektūros tradiciją. Viešvilėje, viename imperijos pakraščio miestelių greta vienas kito panašiu metu iškilo du raudonplyčiai: mokyklos ir teismo rūmų pastatai. Jeigu pirmąją galima laikyti gan asketišku tėvynės ir medžiagų stilius atspindinčiu pastatu, tai impozantiški teismo rūmai atspindėjo stipriai regiono gotikos įtakotą variantą. Smailiaarkių langų ritmai, jų papildymas tinkuotomis nišomis,  sudėtinga tūrių konfiguracija, aukštas stogas, profiliuotų plytų smailiaarkis įėjimo portalas ar vienišas dekoratyvinis kontraforsas – visa tai buvo siekis atspindėti senąsias regiono gotiškąsias tradicijas. Teismo rūmuose tarsi siekta senovės kryžiuočių pilies įspūdžio.

Pažvelgus į galinį fasadą, pamatytume laiptinę apšviečiantį trijų žemėjančių smailiaarkių langų ritmą, o virš jo – stilizuotą frontoną, kurį išvydus kyla klausimas: kodėl frontonas puošia tik galinę pastato dalį? Atsakymas slypi karo audrose: kone įspūdingiausi pastato elementai buvo II-ojo pasaulinio metais prarasti, itin puošnūs modernizuotų gotikinių formų frontonai įrengti šonais į fasadus įsirėžiančiuose tūriuose. Neišliko ir kai kurios kitos išraiškingos statinio detalės, pavyzdžiui, vieną iš minėtųjų fasadų puošusios nišos su siaurų, aukštėjančių langų ritmu. Pokariu atstatant pastatą sulyginta ir dalis įspūdingo sudėtinio tūrių išdėstymo: vienaukštis korpusas tapo dviaukščiu, o iš pagrindinės triaukštės dalies organiškai išauganti dviaukštė dalis „priauginta“ iki pastarosios aukščio. Nepaisant to, rūmai – vis dar puikus laikmečio atspindys, slepiantys savyje nemažai autentikos: užėjusius į dabartinių vaikų globos namų vidų vis dar pasitinka žvaigždiniai skliautai.

Detail