Aprašymas

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas

Kovų su kryžiuočiais metais buvusioje vienoje svarbiausių lietuvių tvirtovių, Veliuonoje, po Žemaitijos krikšto Vytautas Didysis 1421 m. įsteigė parapiją ir iniciavo pirmosios bažnyčios statybas. 1636-1644 m. LDK kanclerio ir vietos seniūno A. S. Radvilos buvo pastatydinta nauja, renesansinė bažnyčia. Kaip ir buvo būdinga to meto šventovėms, pastate vis dar buvo naudojami ir kai kurie gotikiniai elementai. Bažnyčia buvo ne kartą remontuota ir rekonstruota, tačiau išlaikė didžiąją dalį savo pirminio vaizdo. Didžiausiu pokyčiu galima laikyti po I-ojo pasaulinio karo audrų šiek tiek pakeistą viršutinės bokšto dalies formą.

Nors bažnyčioje vis dar panaudotos smailiaarkės gotikinės langų nišos, tačiau atsisakyta vieno esminių gotikinių bažnyčių elementų – kontraforsų, vietoje jų fasadų ritmą formuojant grakščiais, paprastais renesansiniais piliastrais. Būdingas ir trimis trapsniais sudalintas asketiškas kvadratinis bokštas, apatiniame trapsnyje masyvų pusapskritį pagrindinį portalą įrėminant dvejais kampiniais piliastrais. Kur kas stambesni piliastrai matomi didžiojo tūrio kampuose. Sakraliniams renesanso pastatams artimą simetriją kiek ardo XIX a. pabaigoje pristatytas eklektiškas laiptinės prieangis per kurį patenkama į virš prienavio įrengtą vargonų chorą. Prie presbiterijos iš kairės pusės prišlieta dviejų aukštų zakristija.

Epochai būdinga trinavė, stačiakampė, halinė vidaus erdvė gausiai apšviesta, navos padalintos skliautus remiančiais keturiais pilioriais su profiliuotais kapiteliais, erdvės šonuose jų dekoratyvinę raišką atkartojant piliastruose. Pagrindinėje erdvėje, presbiterijoje ir priebažnytyje esantys kryžminiai gausiai dekoruoti tinko nerviūrų raštais, presbiterijoje esantis cilindrinis skliautas dekoruotas ir šventovės fundatorių Vytauto Didžiojo, Radvilų ir Pacų herbais. Bažnyčioje išlikusi ir memorialinė pastato statybos lenta.

Informacija

360° Virtualus turas