Aprašymas

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčios statinių kompleksas

Ežerų supamuose Veisiejuose stovi monumentalus bebokštis bazilikinis bažnyčios pastatas. Tai – Šv. Jurgio šventovė, pradėta statyti dar XVIII a. trečiajame ketvirtyje. Netikėtai mirus fundatoriui, bažnyčios statyba įstrigo ir buvo užbaigta tik 1817 m. tuomet vietos dvarą valdžiusių Oginskių giminės atstovų. Sudėtinga bažnyčios statybų istorija, lėmė tai, kad bažnyčios projektas kito. Šiandien mes jos architektūroje galime įžvelgti tiek klasicizmo, tiek ir barokinių detalių.

Apatinėje pagrindinio fasado dalyje matome jį smulkiai dalinančius piliastrus, kurie, kaip manoma anksčiau skaidė abu tarpsnius. Jie laiko masyvų antablementą, kurio frizas ir karnizo juosta nusitęsia ir per šoninių navų fasadus. Dalis piliastrų „pasislėpę“ po dideliais, per visą bažnyčios centrinės dalies aukštį nusitęsiančiais ir ją iš šonų rėminančiais sudvejintais piliastrais, kurie atsirado vėliau. Šių laikomas antablementas per vidurį įgilintas – tai atsikartoja ir trikampiame frontone. Barokinį įspūdį sustiprina šonines fasado dalis su centrine jungiančios išlenktos atikinės sienelės bei virš pagrindinio frontono esąs mažesnis frontonėlis su kryžiumi.

Šoninių navų fasaduose matome pagrindiniame fasade jau regėtą skaidymą piliastrais – šie išdėstyti po du, tik platesnės, kraštinės plokštumos išskiriamos vienišų piliastrų, kurie šiek tiek ištraukti ir viršuje pratęsiantys užlūžtantį centrinio fasado antablementą. Plokštumose aukštai įkomponuotos užapvalintos langų arkos. Pagrindinio tūrio šonai skaidomi tokiu pat ritmu, tačiau piliastrus čia pakeičia mentės, o langai užima beveik visą plokštumų plotį. Presbiterijos dalis – stačiakampė, šiek tiek užapvalintais kampais, savo pločiu ir aukščiu pratęsianti pagrindinę navą.

Erdvi centrinė bažnyčios nava skaidoma arkomis apjungtų sudvejintų piliastrų; presbiterinėje dalyje jie išdėstyti po vieną, o ritmas tankėja; toks skaidymas „užsisuka“ ir į galinę presbiterijos sieną. Piliastrai laiko masyvų antablementą su kita spalva akcentuotu frizu ir gausiai profiliuotu karnizu – ši juosta,  išsikišusi ties piliastrais, aprėpia visą pagrindinę bažnyčios navą. Vargonų choro balkono atitvara išskiriama  kur kas kuklesnių formų karnizu su įkomponuotais dantukais.

Informacija

360° Virtualus turas