Aprašymas

Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Beveik du šimtus metų Valkininkų panoramoje dominavo dveji įspūdingi barokiniai pranciškonų vienuolyno bažnyčios bokštai. 1832 m. carinės valdžios uždarytas vienuolynas buvo paverstas kareivinėmis, o bažnyčia rekonstruota į cerkvę.  Galiausiai, po II-ojo pasaulinio karo jų neliko beveik nė žymės. Tuo tarpu dar iki atsikraustant pranciškonams ir atsirandant jų šventovei, miestelyje stovėjusi parapinė bažnyčia buvo kur kas kuklesnė, daugelį kartų po gaisrų atstatyta iš naujo. Dabartinė Valkininkų parapinė bažnyčia pašventinta 1837 m. po penkiolika metų trukusių statybų; augant parapijos reikmėms XIX a. gale buvo padidinta ir rekonstruota.

Bažnyčios architektūroje atsispindi vėlyvojo klasicizmo formos, kurioms įtaką darė tuomet jau besireiškusios romantizmo tendencijos – ypatingai ryškūs to atspindžiai yra statyboje panaudotas lauko akmenų mūras bei Lietuvos klasicistinėse šventovėse nebūdingas dviejų bokštų sprendimas. Pagrindinio fasado priekiuose įkomponuoti bokštai ardo klasicistišką stačiakampį tūrį; pagrindinį fasadą skaidanti piliastrų eilė kraštuose susiaurėja iki bokštų pločio, taip formuojant apatinį jų tarpsnį. Virš antablemento išdėstytas lygus trikampis frontonas, kuro viršų juosiantis karnizas apačioje šiek tiek užlūžta.

Pagrindiniame fasade – daug baltai tinkuotų vietų, kontrastuojant jas su akmenų mūru. Taip išryškinami pagrindiniai kompoziciniai elementai. Šoniniai fasadai kuklūs, tad ir tinko čia gerokai mažiau: juos pagrinde sudaro akmenų mūro plokštumos, viršutinėje dalyje įkomponuojant stačiakampius langus lygiais apvadais bei dvi karnizo juostas viršuje. Toks sprendimas pratęsiamas ir kitame klasicistinėse šventovėse retai sutinkamame elemente – transepte, balta spalva išryškinant ir jo kampines dalis bei frontonų karnizus. Monumentalią, trijų navų bažnyčios erdvę skiria stambių keturkampių kolonų eilių pora.

Informacija

360° Virtualus turas