Aprašymas

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių kompleksas

Nors šiandien Trakų bazilikoje matome dominuojančias barokines formas, tačiau jos išvaizda yra kelių dviejų epochų kūrinys. Dar 1409 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima šventovė buvo rekonstruojama bent kelis kartus – didžiausias pertvarkymas įvyko po praūžusio karo su Švedija, XVIII a. pirmojoje pusėje. Tuomet gotikinis pastatas ir įgavo dominuojančią barokinę išvaizdą su klasicizmo užuominomis. Tiesa, šiandien manoma, kad pastato konversiją į barokinę šventovę prasidėjo kiek anksčiau: priebažnytis ir bazilikinė erdvė greičiausiai atsirado dar XVII a.

Lankytojui gotikos laikotarpio niuansai šiandien čia įžvelgiami sunkiau, tačiau bažnyčia išlaikė šiam stiliui būdingą planą, dalį tūrio ir kai kuriuos iš gotiškųjų architektūrinių sprendimų, deja, daugiausiai besislepiančių po tinko sluoksniu. Tris bažnyčios apsidės sienas ir prišlietos zakristijos kampą išorėje vis dar laiko viduramžių architektūros konstrukciniai elementai – laiptuoti kontraforsai. Zakristijos ir apsidės tūrius jungiančiame kampe matome atidengtą autentišką mūro fragmentą su išlikusiu gotikiniu raštu: kaip ir dauguma gotikinių šventovių, ši buvo netinkuota.

Viduje seniausią bažnyčios gyvavimo laikotarpį galima pajausti per fragmentiškai atidengtą profiliuotų plytų konstrukcijos pavyzdį ar atidengtas XV a. bizantiškojo stiliaus freskas. Nors vėliausiai atsiradę bokštai jau įtakoti klasicizmo, tačiau tarp jų įsispraudęs ašyje  frontonas savyje talpina ir barokines formas. Šiandien jis yra įgilintas bokštų ir priebažnyčio kontekste, tačiau jis kyla virš buvusio  pagrindinio fasado vietos. Barokinės formos dominuoja ir šventovės viduje, kur ypatingai išsiskiria, manoma, tuo pat metu kaip ir didžiosios išorės rekonstrukcija atsiradęs puošnus didysis altorius.

Informacija