Amžių sandūroje, manoma, K. E. Strandmannas parengė naujosios, neoromaninės dvibokštės Plungės bažnyčios projektą. Tai – vienas iš keleto šios stilistikos pastatų, kuriuos architektas parengė Lietuvoje. 1905 m. pradėtos statyti šventovės iki I-ojo pasaulinio karo pastatyti nespėta – po šio jos statybą prižiūrėjo ir projektą kiek modifikavo Telšių apskrities inžinierius Steponas Stulginskis. 1933 m. pašventintos šventovės interjero iki karo taip ir nebuvo spėta įrengti iki galo. Pati kompozicija artima K. E. Strandmanno projektuotoms gotikinėms bažnyčioms. Kaip ir kai kuriose V. Michnevičiaus projektuotose neoromaninėse šventovėse, stiliaus pokytis čia visų pirma išreiškiamas per smailių arkų pakeitimą užapvalintomis. Naudojami būdingi sudvejinti langai, arkatūros ir nišelių eilės – ypatingai išraiškingi aukštėjančiomis pastarųjų kompozicijomis akcentuoti pagrindinis bei transepto frontonai. Kaip ir pagrindiniame fasade, pastaruosiuose yra įkomponuotas stambus rozetinis langas, iš viršaus juosiamas masyvaus užapvalinto apvado. Pagrindiniame fasade nišeles skiriančios kolonėlės išryškinamos balta spalva. Bažnyčios sienų neremia neogotikinėms šventovėms būdingi kontraforsai – šoninių fasadų ritmą formuoja langų ir piliastrų eilės. Iš galo pastatas užbaigiamas nedidelės, tačiau aukštos užapvalintos apsidės. Bazilikinės šventovės centrinės navos kryžminius skliautus laiko profiliuotos kolonos, kurių vertikalūs apvadai perauga į skliautų nerviūrą. Šonines navas skiriančių piliorių skirstymas tankesnis, jie apjungti apvalintomis arkomis. Kartu su sienos piliastrais jie remia kur kas žemesnių šoninių navų kryžminius skliautus. Su pastatu kontrastuoja anksčiau atsiradusi, baltai tinkuota trijų tarpsnių, klasicizmo architektūrai artima varpinė.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - Babrungo g., Plungė 90123, Lietuva
