Aprašymas

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksas

Apskrito plano bažnyčios, inspiruotos Romos Panteono pavyzdžio, buvo statomos jau Renesanso laikotarpiu. Vėliau, po pasaulį plintant klasicizmo idėjoms, nusirito ir nauja gausi tokių pastatų banga. Lietuvoje tokių bažnyčių tūrime vos keletą – viena jų stovi vos už keleto kilometrų nuo dabartinės sostinės ribos. Sudervės bažnyčia buvo statoma vietos dvarininko, vyskupo Valentino Volčackio iniciatyva. 1803 m. statytas pastatas buvo užbaigtas gerokai po fundatoriaus mirties – 1824 m. Dėl bažnyčios projekto autoriaus yra bent keletas nuomonių – nors vyrauja požiūris, kad pastato architektu buvo Laurynas Bortkevičius, tačiau pastatas kai kada vis dar priskiriamas ir ne vienus metus jo autoriumi laikytam vienam žymiausių šalies klasicistų Laurynui Gucevičiui. Yra ir dar vienas variantas, kad L. Bortkevičius šventovę statė būtent pagal tuomet jau mirusio L. Gucevičiaus projektą.

Rotondinio pastato priekyje matome dorėninę kolonadą, šoninėse pastato dalyse pratęsiamą iš abiejų pusių esančių dviejų laiptinių ir į bendrą tūri integruotos presbiterijos bei zakristijos dalies – kolonados. Ritmą čia pratęsia ir pastatą juosiantį antablementą laiko stačiakampiai piliastrai, kurie matomi ir vidinėje prieangio sienoje. Apatinė užapvalintų langų arkų eilė čia perauga į įgaubtas nišas, kuriose išdėstytos šešių apaštalų skulptūros. Antrosios eilės langų bei nišų arkos – stačiakampės; stačiakampis ir įėjimo portalas, apipavidalintas tik kukliu  profiliuotu apvadu. Viršuje matome kupolo būgną, sudarytą iš didelių pusapskritėse nišose esančių langų, plokštumų su įgilintomis dalimis, bei juos skiriančių kita spalva išskirtų piliastrėlių. Kupolo viršuje matome žibintą, pagal kurio langelių užapvalintas formas viršuje atkartoja sandrikai bei stogelio forma.

Įžengus į pagrindinę vidaus erdvę, dažną lankytoją nustebina dekoro gausa – tiesa, dalis interjero detalių kiek keitė savo išvaizdą XIX a. viduryje. Virš sienas skaidančių piliastrų – tapybiniu dekoru puoštas, bažnyčios erdvę supąs antablementas; ramstinių arkų vidinėje pusėje ištapytos iliuzinės rozetės. Įspūdingiausia interjero puošybos dalis – kupolas, kuriame ištapytuose kesonuose matome iliuzines rozetes. Viršutinėje kupolo dalyje – tapybinė kompozicija „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“, nuo kurios besileidžia kupolą skaidančios, į apačią platėjančios augalinio dekoro juostos. Iliuziniai būgno langų sandrikai čia  papildomi kitais tapytais elementais – juos apjungiančiomis girliandomis, tupinčiais ereliais, bei tarpą tarp langų bei tariamų sandrikų užpildančiais angeliukais.

Erdvę supa dvi nedidelės galerijos, kurių apatinė veda į vargonų chorą ir, skirtingai nei viršutinė, tęsiasi tik per pusę pastato perimetro. Išraiškingi klasicistiniai šventovės altoriai, ypatingai dviejų tarpsnių didysis, kurio antrajame aukšte įrengta nedidelė galerija. Didįjį altorių, viduje matomas keturias evangelistų skulptūras, bei, kaip manoma, ir lauko pusėje esančias sukūrė Ignotas Gulmanas, kuris veikiausiai buvo atsakingas ir už Aušros vartų koplyčios dekorą.

Informacija

360° Virtualus turas