Description

Šilutės kalėjimo statinių kompleksas

Ano laikmečio valdiško pobūdžio Rytų Prūsijos statybose būdingos architektūros dviaukštis Šilutės teismo rūmų pastatas atsirado pačiame XIX a. viduryje, tuometiniame Žibų priemiestyje. Iš vienos pusės tai – ankstyvasis vadinamojo medžiagų stiliaus statinys, tačiau jo architektūra šiek tiek eklektiška. Čia galima įžvelgti tiek neoromantikos, tiek ir neogotikos įtakos, tai tampa ypač akivaizdu pastato pagrindinį įėjimą vainikuojančiame portale. Senosios pastato dalies apipavidalinime dominuoja pusapskritėse arkose išdėstytas langų ritmas, fasadą skaidančios tamsesnių plytų vertikalės, bei aukštus skirianti dantyta frizinė juosta. Galinio fasado centrinėje dalyje – akcentuotas į šešias, viršutinėje dalyje apvalėjančias nišas išskaidytas langas. Pastatas didelių permainų susilaukė 1909 m., kai buvo pristatytas jau naujiems architektūros stilistiniams vėjams būdingas trečiasis aukštas bei dviejų aukštų priestatas, skirtas personalo būstui. Abu atspindi to meto „racionalizuotos neogotikos“ bruožus, o tai ypatingai akivaizdu pagrindinio pastato antstate. Sugrupuoti siauri, vertikalūs langeliai, baltų nišų panaudojimas ir sudėtingų formų frontonas. Panašias tendencijas galime pamatyti ir kituose valdiškuose regiono pastatuose, kaip antai Viešvilės teismo rūmuose ar Klaipėdos universiteto komplekse. Po šių pokyčių teismo rūmai tapo vienu didžiausių ir monumentaliausių miestelio pastatų.

Senosios pastato dalies pirmąjį aukštą pratęsiantys, iš kairiosios fasado pusės esą vartai veda į kiemą, kuriame randame kitą svarbų komplekso pastatą, atsiradusį beveik kartu su teismo rūmais. Tai tuometės Šilutės apskrities kalėjimas. Masyvus pastatas išdėstytas sklypo viduryje. Kaip būdinga tokio pobūdžio statiniams, pastatas – kur kas utilitaresnės architektūros. Fasadą šiuo metu daugiausiai skaido jo plano konfigūracija, lemianti išsikišusią centrinę dalį. Pastatas kaip kalėjimas naudotas iki 1954 – po II pasaulinio karo pastato istorija buvo gausiai susijusi su stalinistinėmis represijomis. Minėtais metais teismo rūmų pastate įsikūrė proftechninė mokykla, o kalėjime – jos bendrabutis. Būtent tada pastarasis neteko dalies šios paskirties pastatui būdingos išvaizdos ir horizontaliai jo fasadus pabrėždavusio elemento: po du sugrupuoti nedideli, vertikalūs langeliai buvo apjungti, suformuojant didelius langus. Vėliau ant pastato buvo pristatytas ketvirtas aukštas, iškreipęs istorinį pastato tūrį. Ir vis tik, nors fasadai pakito, pastatas išlaikė didžiąją dalį savo vidinio išplanavimo – aplink centruotus koridorius abejose pusėje išdėstytomis kameromis, nors dalis jų buvo apjungta į erdvesnius kambarius. Išliko ir dalis tvoros, supusios kalėjimo pasivaikščiojimų kiemelį.

Detail