Žinoma, kad 17 a. pabaigoje Raguvėlės dvaras atiteko didikams Komarams ir netrukus tapo šios giminės tėvonija. Dabartinis ansamblis pradėjo formuotis valdant Ignotui Komarui XVIII a. 8-9 dešimtmetyje. XVIII a. pab. Raguvėlės dvaro savininku tapus Juozui Komarui, jo iniciatyva pastatyti reprezentaciniai bei sakraliniai pastatai: buvęs 2 a. pastatas padidintas, suformuoti vientisos klasicistinės išraiškos rūmai, pastatyta oficina, ratinė, svirnai, užvažiuojamieji namai, Šv. diakono Stepono bažnyčia. Antrasis Raguvėlės dvaro statybų etapas vyko savininku tapus Juozo sūnui Konstantinui Komarui. Tuomet įkurtos ir kapinės, pastatyta Komarų giminės koplyčia – mauzoliejus. Iki pat Antrojo pasaulinio karo dvare buvo verčiamasi galvijų veislininkyste, veikė vandens malūnas, pieno perdirbimo bendrovė, spirito varykla su saugykla. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, jame įkurta žemės ūkio mokykla, kuri po karo pertvarkyta į technikumą, vėliau – į bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokyklą. Sovietiniu laikotarpiu rūmuose ilgą laiką veikė Raguvėlės aštuonmetė, vėliau – devynmetė, mokykla, kiti dvaro pastatai priklausė Raguvėlės tarybiniam ūkiui. 1992 m. dvaro pastatų kompleksas grąžintas paveldėtojams, pradėti pastatų restauravimo darbai.
Brandžiojo klasicizmo stiliaus dvaro rūmai iškilo XVII a. pab. – XVIII a. pr. Pastatas stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge. Rūmų statybose galima išskirti du etapus: pirmiausiai iškilo pietinę dabartinių rūmų dalį užėmęs dviejų aukštų statinys, kuris vėliau (XVIII a. pab. – XIX a. pr.) padidintas dvigubai ir suformuota vientisa klasicistinė išraiška, pristatytas portikas. Pagrindinis klasicistinio stiliaus dvaro akcentas – portikas – atviras su keturių masyvių dorėninio orderio kolonų laikomu dekoratyviu reljefiniais lipdiniais puoštu frontonu ir animalistiniais motyvais dekoruotu antablemento frizu. Galiniame fasade virš uždaro pirmojo aukšto tambūro – atviras balkonas antrame aukšte. Sovietmečiu pritaikant dvarą tuometinėms reikmėms, buvo sugadintas originalus to laikotarpio dvaro rūmams būdingas anfiladinis vidaus erdvių išplanavimas – perplanuota į koridorinį patalpų išdėstymą.
XVIII a. pab. pastatyta klasicistinio stiliaus dvaro ratinė – stačiakampio plano, vieno aukšto su cokoliu ir mansarda. Pastatas iškilęs ant lauko akmens pamato, cokolinis aukštas lauko akmens mūro su smulkiu skaldos užpildu, sienos – raudonų keraminių plytų, tinkuotos. Stogas pusvalminės formos, pagrindiniame fasade išsiskiria nežymiai įgilintas prieangis, remiamas keturių mūrinių kolonų. Pastato angos ir nišos puoštos raudonų plytų mūro apvadais, profiliuotomis tinkuotomis plytomis dekoruoti pastogių karnizai.
Labai panašios išvaizdos ir dvaro oficina. Ji statyta panašiu laikotarpiu, klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, vieno aukšto su mansarda, dengta pusvalminiu stogu. Kaip ir ratinės, oficinos prieangis nežymiai įgilintas, puoštas keturiomis jonėninėmis mūro kolonomis. Pastogės dekoruotos per visa perimetrą einančiu profiliuotu karnizu.
Raguvėlės dvaras - 121 3, Raguvėlė 29176, Lietuva
