Ne vienus didingus rūmus glaudžiančiame Antakalnyje 1904-1906 m. iškilo dar vienas svarbus ansamblis. Tai žymios Vileišių šeimos atstovo Petro Vileišio statydinti rūmai ir juos papildantys statiniai, tapę vienu įspūdingiauisų neobarokinį stilių atspindinčių pasaulietinių objektų šalyje. Kaip buvo pakankamai įprasta dažniems XX a. pradžios svarbesniems istoristiniams pastatams, čia atsispindėjo ir tam tikros moderno tendencijos bei buvo panaudotos tuomet modernūs konstrukciniai sprendimai: pavyzdžiui, rūmų perdangos yra iš tuomet kelio mūsų krašto statybose dar tik pradėjusio skintis gelžbetonio.
Dviaukštis rūmų pastatas – pakankamai išgrynintų neobaroko formų: tarpai tarp langų bei juos karūnuojančių dinamiškų formų sandrikų bei polangiai čia užpildomi organiškomis augalinio dekoro formomis, derančiomis prie kompozicinio orderio piliastrų kapitelių, kurie, kaip ir pastarieji išskiriami auksui artimu spalviniu sprendimu. Antrojo aukšto išlenkti sandrikai tarsi išaugą iš karnizo juostos dera ir prie pastogėje matomų liukarnų – mansardinių langų – formos. Virš pastato kyla kupolai, kurių išsiskiria šoniniai, akcentuojami jų viršuje esančiais taip vadinamais žibintais. Pagrindiniame fasade kyšo prieangio iškyša, ant kurios įrengtas balkonas – virš čie esančio paradinio įėjimo matome dar vieną augalinio dekoro pavyzdį, kuriame panaudotas tas pats spalvinis sprendimas kaip ir kituose lipdiniuose; galiniame fasade vietoje prieangio esą kur kas kuklesnių formų portikas. Pietvakariniame fasade pastato dekoratyvumas dar labiau išryškinimas per gausiai puoštą, tankų langų ritmą vidurinėje, rizalitinėje dalyje, kurią užbaigia barokiški frontonai, supantys ovalinį langelį.
Rūmai išsiskiria dar ir tuo, kad čia išliko ir didžioji dalis interjero sprendimų, atspindinčių tiek įvairius istoristinius postilius, tačiau ir stipri moderno formų įtaka. Daugelis iš 16 rūmų kambarių, įspūdingesni vienas už kitą – lipdybinis bei tapybinis sienų ir lubų apipavidalinimas, laiptų turėklai ar autentiška grindų danga mums suponuoja apie interjero eklektiškumą – čia yra ir moderno, ir neobaroko, ir neorenesanso. Itin įdomus elementas – tryliką išlikusių, įvairaus dekoratyvumo lygmens krosnių, kuriuose galima matyti išgrynintas kai kurių postilių formas – kone puošniausia posėdžių salės krosnis, kurioje matome neorenesansui būdingus bruožus; tuo tarpu kitoje patalpoje galima pamatyti dvejas krosnis, kurioje įžvelgiame neorokokinį koklių dekorą.
Prie pastato stilistiškai priderintas ir gyvenamojo namo pastatas – gerokai didesnis tūris, esantis prie gatvės. Šnekant apie reljefinį dekorą, sprendimai čia itin panašūs į rūmų, tačiau čia taip pat matome tokius chrestomatiškai barokinius elementus kaip sudėtingas, iš dviejų dalių sudarytas gatvės fasado frontonas, pertrauktas, į vidurį voliutų forma užlinkstantis pagrindinio įėjimo sandrikas ar virš jo esąs gausiai apipavidalintas ovalo formos langelis. Kiti frontonai kiek kuklesni, tačiau taip pat išgrynintų barokiškų formų. Pastatui monumentalumo suteikia rustas, kuris pabrėžia ne tik pastato cokolį, tačiau ir pirmąjį pastato aukštą bei pabrėžia fasadus vertikaliai skaidančias mentes.
Neobarokiniai užmojai taip pat atsispindi ir liškusiose smulkiosios architektūros elementuose – vartuose bei tvoroje. Kaip ir pagrindiniai pastatai, geležinė tvora čia dekoruota augalinio dekoro motyvais, o stulpeliuose, o ypač didžiuosiuose, vartų stulpuose matome savotišką sąskambį su rūmų stogo formomis. Stilistiškai čia išsiskiria ūkinis pastatas – nors istorizmo čia nėra daug, tačiau šis charakteringai papildo rūmų ansamblį iliustrudoamas mums patį laikmetį, kai šalia senuosius architektūros sitlius atkartojančių formų šalia egzistavo ir XX a. pradžios smulkieji moderno postiliai.
Petro Vileišio rūmų ansamblis - Antakalnio g. 6, Vilnius 10308, Lietuva
