Description

Perkūno namas

Ilgus šimtmečius Kauno prieplauka buvo miesto ekonominė širdis. Nenuostabu, kad šalia buvusiuose kvartaluose kūrėsi pirkliai. Miesto klestėjimo laikotarpio XV a. liudininku yra tuo metu statytas vadinamasis Perkūno namas, laikytinas vienu seniausių gyvenamųjų namų mieste. Išstovėjęs karus, gaisrus ir kitas negandas, šiandien šiame kvartale jis liko vieninteliu anuos laikus menančiu pastatu. Po vieno iš gaisrų XVII a. visas kvartalas buvo apjungtas į vientisą Jėzuitų sklypą, didžiąją jo dalį šiandien užima pastarojo ordino pastatų ansamblis. Buvęs pirklio namas per savo egzistavimą spėjo pabuvoti ir koplyčia, ir, XIX a. viduryje, vienu pirmųjų miesto teatrų.

Nors pastatas buvo perstatinėjamas pagal kiekvienu laikotarpiu egzistavusias reikmes, tačiau didžiąją dalimi istorijos tėkmėje išsilaikė labiausiai išskirtinė jo dalis – frontonas, kurį pelnytai galime laikyti vienu žaviausių plytinės gotikos atspindžių Lietuvos pasaulietinėje architektūroje. Nors viduramžių pastatų autoriai kone visais atvejais mums išlieka nežinomi, tačiau tyrinėdamas pastato raišką, Vladas Drėma netgi buvo iškėlęs teoriją, kad pastatą suprojektavo tas pats žmogus, kuris dirbo ir su šv. Onos šventove Vilniuje. Veržlų frontoną nuo apatinės fasado dalies skiria į stačiakampes dalis sudalinta frizo juosta, padailinta profiliuotų plytų dekoru. Įspūdingas pastate vien rytiniame fasade panaudotų skirtingų profilių plytų skaičius – tipų priskaičiuojama net šešiolika. Erkeris – išsikišusi fasado dalis antrajame aukšte – tuomečiuose pastatuose dažnai buvo įrengiamas ir kaip sprendinys esant poreikiui panaudoti jį gynybinėms reikmėms.

Pastatas dabartinę savo išvaizdą įgavo XX a. septintajame dešimtmetyje. Po daugybės perstatymų pastatas buvo praradęs gotikinę savo išvaizdą – jį dengė tinko sluoksnis, buvo pakeistas langų išdėstymas ir dydis. Buvo dingęs ir status stogas, dėl ko išlikęs frontonas kyšojo virš tuomečio pastato tūrio, o iš galo statinys buvo gerokai prailgintas priestatu.  Restauruojant pastatą buvo remiamasi architektūriniais tyrimais, tad manytina, kad daugelis dalių buvo atkurtos pakankamai skrupulingai. Tiesa, kur kas kuklesnis galinio fasado frontonas buvo atkurtas vadovaujantis vieninteliu piešiniu, o pietinėje pastato pusėje esantys laiptai buvo pristatyti daugiau remiantis kitais pastato architektūriniais elementais. Dalinai išlikęs \pastato vidaus išplanavimas buvo pilnai atkurtas pagal manomą pirminę būseną. Laikoma, kad pirmajame aukšte buvo vystoma prekybinė ir sandėliavimo funkcijos, tuo metu antrojo aukšto patalpos buvo gyvenamosios.

Detail