Aprašymas

Pažėrų naujoji Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Važiuojančiųjų iš Laikinosios sostinės Kazlų Rūdos link žvilgsnis užkliūna už neįprastų formų pastato. Tai – vieno žymiausių bei produktyviausių tarpukario Kauno architektų, Stasio Kudoko suprojektuota naujoji Pažėrų bažnyčia. 1936 m. klebono Jono Rugio pradėtas statyti pastatas turėjo pakeisti netoliese vis dar stovinčią senąją medinę bažnyčią, kurioje vietos parapijiečiams išsitekti darėsi vis sunkiau. Nors į pakankamai konservatyvią katalikų bažnyčių architektūrą modernizmas skverbėsi negreitai, tačiau ketvirtajame dešimtmetyje stiliaus atgarsiai vis dažniau pasireikšdavo statant naujas šventoves. Naujosios Pažėrų bažnyčios iki sovietinės okupacijos užbaigti nebuvo spėta: pastatas liko neįrengtas ir netinkuotas. Sandėliu paverstą bažnyčią tikintieji atgavo tik po nepriklausomybės atstatymo – 1997 m. ji pagaliau buvo pašventinta.

Architekto kūrybinis braižas buvo stipriai paveiktas jo studijų Italijoje: projektuodamas jis dažnai naudodavo klasikinius elementus, o pastatų tūrius neretai įkvėpdavo tenykščių kraštų tradicija. Bažnyčios siluetuose galima įžvelgti užuominų į senasias bizantiškasias bažnyčias: skirtingos bažnyčios tūrio dalys tarsi pakopomis kyla į viršų, link centrinę dalį dengiančio siaurais, aukštais langais skaidyto būgno ir žemo kupolo. Ir vis tik su pastato kompozicija čia elgiamasi drąsiai: virš pagrindinio įėjimo į dangų šauna architekto kūryboje itin dažnai sutinkama pusapvalė arka, kuri iškyla gerokai virš pagrindinio bažnyčios tūrio, šonuose esančius bokštus apjungdama į vienį, taip tampantį vienu labiausiai išskirtinų Lietuvos bažnyčių bokštų. Centruota, graikiško kryžiaus plano vidaus erdvė itin šviesi: ja apšviečia ne tik būgno langai, tačiau ir masyvios langų vertikalės iš šonų. Monumentaliam pastato tūriui didybės prideda ir aukšta, masyvi presbiterijos dalis, užbaigiama užapvalinta apside. Bažnyčios, kurių architektūroje buvo atkartojami senųjų šventovių tūriai bei išryškinami, ar net savitai interpretuojami atskiri, svarbiausi elementai, tačiau panaudojant modernistiškas, lakoniškas formas plito ir kitose Europos šalyse – galbūt architektui įtaką darė italų racionalistų statytos bažnyčios.

Informacija

360° Virtualus turas