Dar 1877 m. Palangoje atsirado būdingas tuomet populiarėjusio kurortų reiškinio pastatas – Kurzhauzas – pagrindinis pastarųjų linksmybių bei kultūros taškas. Nors pastatas rekonstruotas bei plėstas bent keletą kartų, kone įdomiausia jo transformacija įvyko XX a. pradžioje, kai jo dalis įgavo moderno, arba kitaip, jugendo bruožų. Nors kaip ir daugelyje mūsų šalyje esančių šio stiliaus pavyzdžių, galime matyti nemažai ir istorizmo laikotarpio detalių, tačiau čia taip pat akivaizdi ir vokiškojo pasaulio įtaka kurortinei architektūrai: stiliaus bruožai čia kur kas artimesni vokiškajam jugendui, negu rusiškajam modernui, kurį galime pamatyti, pavyzdžiui, Vilniuje.
Pagrindinis pastato fasadas asimetriškas, akcentuojamas įėjimo ir laiptinės rizalitas, pirmajame aukšte apgaubtas verandos. Penkiakampis verandos bei kiek sudėtingesnės formos rizalito frontonai, kairiojoje fasado dalyje esantis penkiakampis atikas. Pastato dekore panaudojami ovaliniai elementai bei siaurų vertikalių langų komponuotės – kuklūs, tačiau aiškūs moderno mados atgarsiai. Ypatingai žavus čia – scenos priestatas su laužytų formų frontonu, penkių langelių juosta ir ovaliniu švieslangiu. 1932 m. išplėstoje salėje tilpo iki 600 žmonių: rekonstrukcijos metu išlaikytas modernui būdingas lipdybinis dekoras, išraiškinga scenos patalpą skirianti arka. Nuosekliai restauruota salė tarsi sugrąžina į tarpukario Lietuvos laikus, kai ši, viena prestižiškiausių šalyje buvusi vietų matė daugelį svarbiausių šalies kultūros veikėjų. Šiuo metu yra planų atstatyti ir sudegusią medinę šveicariškajam stiliui būdingą kurhauzo dalį: taip vėl būtų sugrąžinta XIX-XX amžių sandūroje buvusių populiarių stilių gretimybė.
Palangos kurhauzas - Grafų Tiškevičių alėja, Palanga, Lietuva
