Description

Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčia

Devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje Kuršių Nerija nebuvo panaši į dabartinę: dar per XVII Septynmetį karą masiškai iškirsti miškai gerokai pakeitė viso pusiasalio kraštovaizdį. Vėjo nešiojamas smėlis, užpustydamas vietines gyvenvietes gerokai stabdė ir krašto vystymasį. XIX a. intensyviai vyko Kuršių Nerijos apželdinimo darbai, tačiau senosios žvejų gyvenvietės vis dar buvo sudarytos iš kuklių, medinių žvejų sodybų. Nida nebuvo išimtis ir kai 1887-1888 ant vienos iš kalvų išdygo bažnyčia, gyvenvietėje tebūta vienintelio mūrinio statinio – švyturio.

1861 m. Vokietijoje įsigaliojęs vadinamasis Eisenacho potvarkis nubrėžė gaires liuteronų bažnyčių statybai ir architektūrai. Greta tam tikrų normatyvų bažnyčių vidaus išdėstymui, tuomet tvyrojusi viduramžių romantizavimo dvasia lėmė reikalavimus bažnyčias statyti „istoriškai vokiškomis“ neoromaninėmis bei, ypatingai, negotikinėmis formomis. Tai atsispindėjo ir pastarąja stilistine raiška pasižyminčioje nedidelėje Nidos bažnyčioje. Ji buvo statoma ypatingų vietos pastoriaus Karl Gustav Echternach valios pastangų dėka: jis iniciavo aukų rinkimą visoje Prūsijoje.

Bažnyčia stačiakampio plano, su kiek už pagrindinį tūrį žemesniu prienaviu ir šiek tiek į priekį atitrauktu bokštu. Pagrindinis fasadas kuklus, šonuose paįvairinamas nedidelių, stačiakampių langų angų. Tritarpsnio bokšto apatinėje dalyje esančio portalo viršuje įkomponuotas apvalus langas – būdingas šio laikotarpio akcentas, atsikartojantis ir viduriniajame bokšto tarpsnyje. Pastarasis taip pat paįvairinamas trijų gotikinių smailiaarkių nišų, kurių viduriniojoje – langas. Dekoratyviausios priekinio fasado dalys – plytų raštu paįvairintas viršutinysis karnizas ir frontonas, nišų, langų ir pinaklių pagalba suteikiantis smulkiam pastatui veržlumo įspūdį. Šoniniai fasadai komponuojami ritmu, tarp kontraforsų išdėstant po du langus. Puošnūs buvusiųjų šoninių įėjimų portalai.

Kaip ir būdinga liuteronų bažnyčioms, presbiterija žemesnė už navą ir yra užbaigiama tiesia siena. Kitą vertus simetrišką bažnyčios planą šiek tiek ardo iš presbiterijos šiaurinio krašto išsikišusi zakristija. Kryžminiu skliautu dengtoje presbiterijoje – trys smailiaarkiai langai, kurie iš išorinės pusės formuoja pagrindinį galinio fasado akcentą. Medinės stogo konstrukcijos, antrojo aukšto galerija ir ją laikančios kolonos ir vargonų choras (dabartine savo forma įrengtas jau vėlyvuoju sovietmečiu) formuoja funkciškai dekoratyvų, tačiau kuklų ir kraštui būdingą bažnyčios interjerą.

Detail

360° Virtual Tour