Aprašymas

Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pro klasicistinių formų vartus įžengus į Mielagėnų bažnyčios šventorių, matome kone labiausiai klasicizmo laikotarpyje Lietuvoje paplitusių formų šventovę: stačiakampio plano pastatą, kurio priekį puošia portikas. Tiesa, šis neatsirado kartu su bažnyčia – 1779-1790 m. statyta šventovė originaliai jo neturėjo ir buvo siauresnė, vienanavė. 1830 m. įvykdyta pastato rekonstrukcija, kurios metu ji ir įgavo dabartines, brandžiajam klasicizmui būdingas formas. Keturios toskaniškosios kolonos čia išdėstytos po dvi, viduryje paliekant gerokai platesnę nišą. Virš jų – aukštas antablementas bei trikampis frontonas, juosiamas sunkių formų apvado kiek platesnėje formoje. Šoninėse fasado dalyse matome gilias, įgaubtas nišas su  garsaus ano meto dailininko Vinco Smokovskio 1838 m. sukurtomis skulptūromis.

Aukštą, tačiau atitinkantį bažnyčios proporcijas pagrindinį įėjimą žymi portalas sudarytas iš stambių apvadų ir trikampio sandriko.  Šoninius fasadus skaido sudvejintų piliastrų ir užapvalintų langų nišų ritmas – kraštinių navų sieną juosiantį antablementą nutraukia centrinę bažnyčios dalį iš šonų įrėminą kur kas aukštesni piliastrai, savo formomis ir dydžiu atkartojantys esančiuosius vidinėje portiko dalyje. Centrinė šventovės nava dengta ryškiu klasicizmo laikotarpio atspindžiu – įspūdingomis kesoninėmis lubomis su įkomponuotomis rozetėmis. Erdvę skaidančių, ramstinėmis arkomis apjungtų piliorių sienose įkomponuoti šoninių lauko sienų ritmą atkartojantieji sudvejinti piliastrai, laikantys reljefiniu dekoru puoštą antablemento juostą.

Informacija