Description

Meikštų buv. dvaro sodyba

Meikštų dvaras minimas jau nuo XVIII a. Jis, kaip palikimas, tuo metu iš Naruševčių atiteko Augustinui Vavžeckiui. XIX a. pab. dvarininkas Simonas Meištovičius pastatė neogotikinės pilies formų rūmus, išlikusius iki šių dienų. Architektūrine prasme šis pastatas gana unikalus. Tai – vieni iš trijų Lietuvoje buvusių angliškosios neogotikos statinių. Dvaro ansamblyje iki mūsų laikų išliko 13 įdomios stilistikos pastatų ar architektūriškai vertingų jų liekanų: mūriniai, tinkuoti centriniai rūmai su bokšteliais, lauko akmenų ir tinkuoto plytų mūro oficina su autentiška fasadų puošyba, medinis svirnas su kalvių darbo vinimis kaltomis durimis; akmenų, plytų mūro ir pjautų rąstų stulpinės konstrukcijos kluonas, panašios konstrukcijos tvartai, bravoro griuvėsiai, akmenų mūro ledainės dalis. Neišliko dvaro teritorijoje buvusi puošni istoristinė bažnyčia. Želdynų išlikę tik dalis. Šiuo metu dvaro rūmų pastatas rekonstruotas, jame veikia priklausomybių reabilitacijos centras.

Dvaro rūmai yra netaisyklingo stačiakampio plano su dviem rizalitais. XIX a. dailininko Napoleono Ordos piešinyje įamžintas išskirtinis dvaro puošnumas, kurio iki šiol išlikusi tik mažytė dalis, dėl ko dabar pastatas atrodo asimetriškas, sunku įžvelgti buvusią jo kompoziciją bei pastato dalių išdėstymą. Sovietmečiu dvaras nebuvo įtrauktas į kultūros paminklų sąrašus, tad rūmai buvo gerokai apniokoti. Iš senųjų rūmų autentiškas išliko tik kairysis rizalitas, kitos dalys gerokai supaprastintos rekonstrukcijos metu: kairiajam rizalitui ir už jo buvusiam masyviam bokštui atsvarą suteikęs dešinysis rizalitas, savo išvaizda priminęs gotikinių pilių bokštus, dabar gerokai nužemintas, nugriautas jo antrasis aukštas, supaprastinta jo išvaizda. Pagrindiniu rūmų akcentu buvęs masyvus keturkampio pagrindo bokštas nugriautas. Pagrindiniame fasade arkinėmis konstrukcijomis ir dekoratyviais neogotikiniais pinakliais išsiskyręs pagrindinis įėjimas taip pat sunykęs – dabar jo vietą žymi tik skardintu stogeliu dengti platūs laiptai. Rūmų vidaus erdvės išdėstytos koridorine sistema. XIX a. pabaigoje suformuotas interjeras nebuvo dažnai keičiamas – tą atskleidė ir 2006 m. daryti polichrominiai tyrimai.

Vienintelis išlikęs neogotikinių rūmų didybę reprezentuojantis konstrukcinis elementas –  kairysis rizalitas – yra dviejų aukštų, iškilęs virš pagrindinio fasado, su dekoratyviais daugiakampiais bokšteliais kampuose. Jo fasadų plokštumos dekoruotos neogotikai būdingais elementais: arkiniu frizu, profiliuotu karnizu, virš stačiakampių langų esančiais stilizuotais sandrikais. Rizalito viršuje išlikęs apskritas švieslangis-rozetė, tik jo originalus skaidymas rekonstrukcijos metu pakeistas paprastesniu.

Detail