Aprašymas

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis

Netoli Druskininkų, ant aukšto Nemuno kranto šlaito stovi kone piečiausias dabartinėse Lietuvos ribose esantis barokinis ansamblis ir vienas įspūdingiausių šio stiliaus pavyzdžių šiame šalies krašte. Tai – Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno kompleksas, puošiąs apylinkę jau bene 300 metų. Bažnyčią vietos dvarininko Vladislavo Kosylos dovanotoje žemėje ordino vienuoliai pasistatė tarp 1704 ir 1741 m., o kiek vėliau buvo pristatytas ir naujasis vienuolyno namas.

Virš siauros, aukštos šventovės kyla masyvus kupolas – bažnyčia yra pavyzdys taip vadinamojo centriško kupolinio tipo, kuris Lietuvoje itin išplito XVIII a. pradžioje būtent vienuolynų ansambliuose. Kupolas kyla virš centrinės aštuonsienės erdvės, prienavio bei presbiterijos ir transepto ašių susikirtime. Bažnyčios fasadų raiškoje dominuoja tiesios, tektoniškos formos – piliastrai, išdėstyti sienų susikirtimuose laiko platų, tačiau pakankamai paprastą antablementą, virš kurio priekiniame bei transepto fasaduose įkomponuoti trikampiai frontonai. Priešakiniame fasade piliastrai sudvejinami – iš šonų kyla dveji nedideli dekoratyviniai bokšteliai – abu jų tarpsniai viršuje užbaigiami pagal nišų formą išlenktais karnizėliais. Presbiteriinė dalis, kurią užbaigia užapvalinta apsidė, atitinka pagrindinio bažnyčios tūrio aukštį ir yra gerokai ilgesnė už prienavio bei transepto dalis.

Vidinis sienų skaidymas kiek atkartoja išorinį – pagrindinę erdvę supa nesudėtingi piliastrai, užbaigiami ją supančio profiliuoto antablemento. Pažvelgę aukštyn pamatysime ant būgno vidinių sienų bei kupole įkomponuotas vienalaikes baroko laikotarpio freskas, kurias greičiausiai kūrė dailininkai atvykę iš Vilniaus. Išsiskiria septynių bažnyčios altorių bei sakyklos apipavidalinimas – tai rokoko pavyzdys. Čia matome šios vėlyvosios baroko apraiškos svarbiausius bruožus – akcentuotus gausiai išlankstytus bei laužytus kampus ir itin sudėtingą, stipriai išreikštą dekoratyvumą. Su bažnyčia sujungtas vienuolyno namas savo paprastomis formomis atspindi vyravusias tendencijas. Fasadus skaido piliastrų vertikalės, kiek primenančios ir panaudotąsias bažnyčioje, o pastogę juosia gan masyvi karnizo juosta – labai būdingas barokiniams vienuolyno namams yra išraiškingas dviejų pakopų stogas.

Informacija

360° Virtualus turas