Aprašymas

Liepkalnio mokykla

Kaunietiškas tarpukario modernizmas šiandien yra tapęs viena svarbiausių miesto identiteto dalių. Vilniuje anuomet skleidėsi kiek kitokios, lenkiškosios modernizmo mokyklos pavyzdžiai. Galbūt dėl istorinių aplinkybių, o galbūt ir dėl to kad tų pavyzdžių čia nėra tiek gausiai, šiandien ši paveldo dalis dažnai vis dar yra pražiūrima. Ir vis tik, sostinėje galime pamatyti ne vieną įspūdingą tuometį pastatą. Itin svarbus objektas – garsaus lenkų modernizmo architekto Romuald Gutt suprojektuota anuometinė J. Pilsudskio vardo mokykla, kuri duris mokiniams atvėrė 1938 m.

Pastate itin ryškus funkcionalistinis pradas. Panašiai išgrynintų šios modernizmo bangos pastatų šalyje iš laikotarpio iki II-ojo pasaulinio karo turime mažai. Čia matome daugelį bruožų, būdingų funkcionalizmo minčiai, jog funkcija turi būti pagrindinis pastato architektūrinės raiškos „variklis“. Visų pirma tai – asimetriškas, laisvas pastato išplanavimas bei asimetriški jo fasadai, atspindintys jo vidaus išplanavimą. Dideli, ilgi juostiniai langai, gausiai apšviečia vidaus patalpas – šviesą klasėse užtikrina ir langų išplanavimas tose pusėse, kur natūraliai šviesos būtų gaunama daugiausiai.

Pastato fasadų sprendimas kuriamas iš tarpusavyje gerai derančių, tačiau kontrastingų anuomet populiariais apdailos elementais buvusių gelsvų keraminių plytelių ir šviesaus tinko. Fasadus dar labiau paįvairina iš pagrindinės plokštumos ištrauktos dalys – erkeriai. Toks sprendimas neatsitiktinis – jis užtikrina dar geresnį apšvietimą. Prie pastato medžiagiškumo įvairovės prisideda gelžbetoninis tiltelis – užuominos medžiagos, po karo tapusios jau viena vyravusių kai kuriose modernistinės architektūros formose. Kiemo fasade tam tikrus funkcinius elementus – balkoną ir įėjimą – pabrėžia raudonos plytelės. Iš pastato modernistinės estetikos tarsi iškrentantis sprendinys – tašytų akmenų siena – rodmuo anuomet į modernistinės architektūros formas kai kuriose šalyse bandytų integruoti romantizuojamų praeities elementų.

Pastato vidus mums vis dar duoda pajausti pirminę architekto idėją – čia daug išlikusios autentikos. Šviesūs koridoriai, kuriuos pabrėžia spalva kontrastuojantys konstrukciniai elementai – pilioriai. Kadangi edukacinė pastato funkcija nekito, išliko ir autentiškas patalpų išdėstymas su kai kur matomu autentišku parketu bei plytelėmis. Išskirtinai apipavidalinti pilioriai, esantys trečiojo aukšto salėje. Juos su lubomis jungia organiškų formų, itin išplatėjąs kapitelis. Nors  iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai dekoratyvinis sprendimas, tačiau jie yra visų pirma pastato konstrukcijos reikmė.

Informacija

360° Virtualus turas