Pirmoji bažnyčia Leliūnuose pastatyta 1698 m., tačiau apie ją detalesnių duomenų nėra išlikę. Antrąją medinę bažnyčią Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas pastatė 1788 m., 1793 m. įsteigta parapija. Bažnyčia pašventinta Šv. Juozapo vardu. Ji buvo lotyniško kryžiaus plano su atskira medine varpine šventoriuje. Bažnyčiai sunykus senosios vietoje kunigo Antano Masaičio rūpesčiu 1901-1905 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po kelerių metų dailininkai Stakauskas ir Novakauskas augaliniais ir geometriniais ornamentais dekoravo bažnyčios interjerą. 1931 m. bažnyčios bokštuose nuo žaibo kilus gaisrui, nukrito ir sudužo didieji varpai, 1940 m. varpai perlieti, tačiau karo metu vienas varpas buvo pagrobtas.
Iš raudonų plytų sumūryta Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia yra neogotikinio stiliaus, trijų navų su neryškiu transeptu, penkiasiene apside ir dviem iš bendro tūrio neišsiskiriančiomis zakristijomis su antro aukšto galerijomis. Bažnyčios raiškoje atsispindi gotikos architektūriniai elementai: sienas skaidantys kontraforsai, smailiaarkiai langai su stilizuotais masverkais, smailėjančių arkų nišos ir durys. Pagrindinis bažnyčios akcentas – du masyvūs kvadratiniai bokštai. Jie – keturių tarpsnių su keturšlaitėmis smailėmis ir kryžiais. Tarp bokštų įterptas trikampis frontonas, kurį skaido trys tarpiniai frontonai su septyniomis nišomis iš šonų. Virš frontono iškeltas laiptuotas bokštelis su kryžiumi. Pagrindinis fasadas šiek tiek ištrauktas į priekį, kampuose laiptuoti kontraforsai, užbaigti bokšteliais su smailėmis ir kryžiais. Pagrindinis smailiaarkis portalas šiek tiek įgilintas su apvadu, jam iš šonų fasadą puošia ilgi smailėjančių arkų su masverku langai. Virš portalo kyla du suporinti arkiniai langai. Fasadų viršūs ties karnizais papuošti arkatūrų ornamentu. Smailiaarkiai bažnyčios langai paryškina gotikai būdingą kilimo į viršų įspūdį.
Bažnyčios interjere taip pat vyrauja neogotika. Vidaus erdvę į tris navas suskirsto keturkampiai pilioriai, navos perdengtos kryžminiais skliautais. Trys neogotikiniai bažnyčios altoriai gausiai išpuošti drožiniais bei pinakliais. Meniška neogotikinė bažnyčios sakykla papuošta Kristaus ir keturių evangelistų skulptūromis. Virš nartekso iškeltas vargonų choras. 1913 m. bažnyčia įsigijo tuometiniame Karaliaučiuje, garsiose Brunono Goebelio dirbtuvėse pagamintus 21 registro vargonus su neogotikiniu prospektu. Tai – vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje.
Šventorius aptvertas tvora su akmens mūro cokoliu, mūriniais stulpeliais bei geležinėmis grotelėmis. Šventoriaus kampe sumūryta raudonų plytų koplyčia.
Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia - Kauno g. 19, Utena 28361, Lietuva
