Aprašymas

Kernavės pradinė mokykla

Nors tarpukario Lietuvoje švietimas ir buvo prioritetine sritimi, tačiau dėl ekonominių sunkumų didesnio mąsto ir modernesnių mokyklų statymas prasidėjo tik trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Ir vis tik statyti mokyklas ir sudaryti geresnes švietimo sąlygas buvo stengiamasi iki tol. Trečiojo dešimtmečio gale Kauno architektas Jonas Salenekas parengė tipinį dviaukštės mokyklos projektą, pagal kurį įvairiuose miesteliuose buvo pastatytos bent septynios pradinės mokyklos. Tame slypėjo ir tam tikra politinė potekstė – šešios iš jų atsirado prie tuometinės Vilniaus krašto demarkacinės linijos su tikslu šioje jautrioje zonoje skleisti lietuviakalbį švietimą. Šių mokyklų architektūra atspindi pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu tebevyravusias istoristines tendencijas: jos kiek modernizuotų neoklasicistinių bruožų, šiek tiek primenančios dvarų architektūrą.

Kol daugelis kitų įgyvendintų šio projekto pavyzdžių prarado savo pirminę funkciją arba buvo papildytos priestatais, Kernavės mokykla išliko mažai pakitusi ir tebefunkcionuoja kaip pradinė mokykla. Kaip ir kitose šio tipo mokyklose, įpriekį ištraukta pagrindinė fasado dalis skaidoma piliastrų, o arkinis pagrindinis įėjimas supamas masyvių kolonų, laikančių balkoną. Centrinės dalies viršuje – virš profiliuoto karnizo esąs masyvus frontonas, o virš šoninėse, įgilintose dalyse esančių įėjimų liaudiškas augalinis motyvas, kurį galima įvardinti savotišku „tautinio stiliaus“ akcentu. Galinis fasadas vertikaliai išskaidytas į dvi plokštumas, kurios skiria abiejuose aukštuose esančias langų eiles: iš šios pusės išdėstytos klasės. Šoniniai fasadai vienodi, skaidyti į keturias vertikalias dalis: vidurinėse, siaurosiose antrame aukšte yra nedideli stačiakampiai langai, o šoninėse – atitinkamai arkinis langas bei fasado simetriją kurianti jį forma atkartojanti niša kitoje pusėje. Kernavės mokykloje išlikęs originalus išplanavimas, dalis krosnių, lauko durys  ir laiptų apipavidalinimas.

Informacija

360° Virtualus turas