Aprašymas

Kauno Švč. Trejybės bažnyčios, bernardinių vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas

Jeigu bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio bažnyčia mums atsikleidžia visų pirma gotikinės architektūros žavesį, o Jėzuitų kompleksas atspindi su šiuo ordinu siejamą barokines formas, tai Švč. Trejybės bažnyčios ir moterų benediktinių vienuolynas savo architektūroje atskleidžia tarp pastarųjų stilių Lietuvoje plitusį renesansą. Naujoji bažnyčia buvo pastatyta 1624-1634 m. Rotušės aikštės kampe, tai darė įtaką ir komplekso planui. Vienuolynas čia veikė daugiau nei du šimtus metų: 1864 m. istorijos tėkmę pakeitė politinis sprendimas čia atkelti Žemaičių vyskupijos centrą ir seminariją. Vis tik pati bažnyčia ir renesansiškoji rytinė komplekso dalis buvo perleista miesto parapijai. Nors bažnyčia, palyginus su daugeliu miesto istorinės dalies šventovių, ilgus metus išvengė didesnių negandų, tačiau jos neaplenkė sovietmetis: kurį laiką pokariu čia buvo įrengtas sandėlis.

Švč. Trejybės bažnyčia, kaip ir nemažas kiekis kitų Lietuvos renesansinio laikotarpio šventovių, savyje turi ir nemažai gotikos: tūris, smailiaarkių langų panaudojimas bei keturi masyvūs kontraforsai priekiniame fasade rodo vis dar stiprias buvusias ankstesniojo periodo statybos tradicijas. Ir vis tik, tai visų pirma renesanso statinys, kurio fasaduose itin išryškinti platūs piliastrai bei masyvūs, profiliuoti karnizai. Bokštas, tarnaująs ir kaip pagrindinis įėjimas, originaliai buvo gerokai žemesnis: dabartinę formą jis įgavo tik XVIII a. Halinio tipo vidaus erdvę skaido keturi piliastrai, remiantys įspūdingais nerviūrų raštais išvedžiotus skliautus. Tiesa, skirtingai nei bažnyčios išorė, bažnyčios vidus XVIII a. įgavo nemažai barokinių bruožų.

Aukšta vienuolyno tvora slepia vieną gražiausių senamiesčio pastatų – manierizmui būdingus vienuolyno rūmus.  Griežtų, lakoniškų sandrikų dengiamų langų ritmas tarpuose papildomas įgaubtomis nišomis. Kampiniais piliastrais įrėmintas šoninis fasadas yra užbaigiamas grakštaus trijų tarpsnių frontono, kuriame galima įžvelgti jau ir stiprią barokinę įtaką. Pirmajame pastato aukšte – didžiulė, kryžminiu skliautu remiama salė, kurioje kažkada buvo koplyčia. Jeigu iš Rotušės aikštės pusės komplekso tvoroje galime pamatyti senamiesčio daugiasluoksniškumą per čia atidengtas buvusių namų sienų detales, tai A. Jakšto gatvėje stovi kuklus, tačiau tuo pačiu ir išraiškingas laikmečio reprezentantas: komplekso vartai, užbaigiami lengvo, voliutomis išreikšto frontonėlio.

Informacija

360° Virtualus turas