Description

Hilarijaus Raduškevičiaus rūmai

1894 metais Vilniaus gydytojas Hilarijus Raduškevičius atsikraustė į naujus namus – puošnius gelsvų plytų rūmus dešiniajame Neries krante. Pastato visoms reikmėms turbūt neužteko, tad vos po keleto metų pastatas buvo praplėstas. Tiek pirmąjį, tiek ir antrąjį projektus parengė Julianas Januševskis – eklektiškais pastatų projektais pasižymėjęs anuometinis miesto inžinierius. Pastatas, kuriame matome neogotikos, neorenesanso ir plytų stiliaus samplaiką, dėl savo impozantiškos išvaizdos miestiečių tarpe jau nuo ankstyvų savo dienų gavo „pilies“ pravardę. Šiandien rūmai išliko ne visi – sovietmečiu platinant Kalvarijų gatvę buvo nugriautas senasis jo korpusas.

Pastate gausu neogotikai būdingų elementų, kaip antai smailiaarkiai langai ar veržlūs, parapeto apsuptyje įkomponuoti pinakliai. Pagrindinis pastato akcentas yra viename iš sudėtingo tūrio kampų įkomponuotas aštuonkampis bokštas, kurio viršus, kaip ir visas pastatas, iš priekinės pusės yra užbaigiamas pilies parapetą įmituojančiais dantukais. Pirmuose dviejuose aukštuose dalyje pastato matome užapvalintose nišose esančius langus, kurių apipavidalinimas artimas neorenesanso formomis. Vis tik panašų langų apipavidalinimą galime pamatyti ne viename ano laiko „plytų stiliui“ priskirtiname pastate. Apie plytų stilių mums kalba ir pastato karnizai. Itin puošni pastato dalis yra arčiausiai upės esančiame fasade, jo centrinėje dalyje išsikišusiame rizalite įrengtas prieangis su viršuje esančiu balkonu. Jame neogotikinės formos yra kur kas ryškesnės negu likusiame pastate.

Dar viena įdomi fasadų dalis mus pasitinka žvelgiant nuo Kalvarijų gatvės pusės – čia matome sudėtingą portalo bei jį supančių dalių kompoziciją, o pažvelgę viršun – itin eklektiškus balkonėlius bei su pilies parapeto motyvu „žaidžiantį“ frontoną. Šalia šios fasado dalies – dvejus tūrius tarsi apjungiantis smailėjančių arkų arkados laikomas balkonas. Pastato kampą ties Kalvarijų gatve užbaigia kiek kuklesnis, tačiau papildomos įvairovės suteikiantis keturkampis bokštas, iš upės pusės vainikuojamas aštuonkampių pinaklių smailių. Anksčiau kampo čia nebuvo – pastatas tęsdavosi beveik iki dabartinio Kalvarijų gatvės vidurio. Neogotišką įspūdį mums sustiprina ir pastate randamos vienos iš durų su stiliui būdingais raštais bei pastato pakraštyje esantys, šiandien be juos supusios tvoros likę kiemo vartai. Apėjus aplink visą pastatą akivaizdu, kad šis buvęs sumažintas ir paliestas rekonstrukcijų. Daug nukentėjęs ir vidus, tačiau pastato viduje galime pamatyti atkurtą puošnų lubų dekorą, augaline ornamentika dekoruotus laiptų turėklus bei dalį originalių teraco grindų.

Detail