Description

Glūko geležinkelio stoties pastatų komplekso geležinkelio stoties pastatas

Atokiau nuo veikiančių geležinkelių, vidury Dzūkijos miškų, netikėtai galime rasti traukinių stotį, į kurią jau beveik šimtą metų nėra užsukęs joks traukinys. Ant stoties skirtingais laikotarpiais kabojo tiek Artilerijos, tiek Glūko pavadinimai. Kiek neįprastas pirmasis pavadinimas sietinas su stoties atsiradimu: į priešpaskutiniame 19 a. dešimtmetyje įkurtą carinės kariuomenės stovyklą ir poligoną nuo Varėnos buvo atvesta geležinkelio atšaka. Vėliau, plėtojant daugiausiai į karines reikmes orientuotą vadinamąjį Užnemunės geležinkelį, linija 1895 m. pratęsta iki Alytaus: tada čia atsirado ir plytų stiliaus pastatas, būdingas šio geležinkelio stočių architektūrai. Plytų spalviškumui įtaką darė molio ištekliai, randami regione: galime palyginti gelsvąsias šią ar senosios Alytaus geležinkelio stoties liekanas su raudonplyčiais Šeštokų ar Suvalkų stočių pastatais. Paskutinis traukinys čia atvyko tarpukariu: Vilniaus kraštą prijungus Lenkijai, stotis buvo tapusi galine linijos stotele Lietuvoje. Trečiajame dešimtmetyje išardžius prastos būklės geležinkelio tiltą Alytuje, buvo išardytas ir geležinkelis. Kurį laiką stoties pastatas buvo tapęs kovos su džiova liudininku: čia veikė sanatorija; sovietmečiu čia įsikūrė girininkija.

Nors pastatas pakankamai būdingas „valdiškai“ plytų stiliaus architektūrai, tačiau tai pakankamai retas šio reiškinio reprezentantas regione. Pastate sutinkame tokius būdingus carinio medžiaginio stiliaus atributus kaip horizontaliomis braukomis skirstyti piliastrai, skaidantys fasadą, dantyti, kelių profilių karnizai bei užpavalintą langų formą atkartoją langų apvadai viršuje užbaigiami raktais. Pakankamai paprasta, nesuteikiant pastatui išskirtinumo, buvusiojo perono pusės fasado raiška, pabrėžta dvejais simetriškai išdėstytais įėjimais, akcentuotais virš jų įrengtomis atikinėmis sienelėmis. Išraiškingiausia pastato dalis: centrinis priekinio fasado rizalitas, užbaigiamas keturšlaičio kupolo. Stambių akmenų mūras, matomas pastato pamatuose, atsikartoja ir šalia išlikusioje buvusio vandentiekio bokšto apatinėje dalyje. Žvelgiant į pastatą, tiek architektūriškai, tiek ir tematiškai, jį įdomu palyginti ne tik su kitomis panašiomis traukinių stotimis, tačiau ir su tebestovinčiu to paties laikmečio Alytaus kariniu miesteliu.

Detail