Description

Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksas

Tuometinės Laikinosios sostinės pakraštyje, Vydūno alėjos ašyje 1935 m. duris atvėrė vienas labiausiai išskirtinų ir moderniausių pastatų Baltijos šalyse – Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija. Tokio pobūdžio įstaigos poreikis buvo didžiulis: krašto apsaugos reikmėms buvo būtina ne tik tobulinti savo ginkluotę, tačiau ir užtikrinti greitą ištyrimą potencialaus karo metu priešiškų jėgų panaudotų cheminių ginklų sudėtį. Po svarstymų statyti laboratoriją atokiau nuo Kauno ir projektavimui kviestis užsienio specialistus, galiausiai apsispręsta pasinaudoti vietos architektų ir inžinierių gebėjimais, o įstaigą kurti netoli miesto, kad būtų paprasčiau pasinaudoti miesto siūlomu akademiniu potencialu.

Iki tol civilinėje statyboje pasižymėjęs pastato projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su panašaus pobūdžio užduotimi susidūrė pirmą kartą, tačiau su konstruktoriaus Anatolijaus Rozenbliumo pagalba pastatas buvo įgyvendintas per dviejų metų laikotarpį. Nors pastato kompozicija atitinka klasikinės architektūros kanoną: fasadas simetriškas, akcentuotas pagrindinis įėjimas, o cokolis išryškintas, tačiau anot architektūros istoriko Vaido Petrulio, moderni gelžbetoninė konstrukcija, patalpų išdėstymas, vidaus įrengimas, juostiniai langai ir plokščias stogas pastatą teisėtai leidžia vadinti ryškiausiu funkcionalizmo atstovu šalyje. Statinio išorės elementai buvo tiesiogiai susiję su pastato funkcijomis – juostiniai langai turėjo sugerti galimo sprogimo bangą, o savotiško dekoratyvumo suteikiantys žalvariniai kaminai tarnavo kaip traukos spintų sistemos dalis.

Pastatas projektuotas kaip vientisas organizmas, panaudojant moderniausią tuometinę įrangą, kaip antai keramikinė čekoslovakiška ventiliacijos sistema, AEG firmos elektros instaliacija, islandiški lavos pagrindo stalai. Laboratorijose buvo pastatytos modernios traukos spintos, įrengti dušai, komunikacinės sistemos; pastate įrengti du Schindler firmos liftai – keleivinis ir krovininis. Pastatas buvo skirtas įvairaus pobūdžio ginkluotės bandymams – nuo toksikologijos iki baltistikos, tačiau manoma, kad viena pagrindinių funkcijų buvo būtent cheminių medžiagų tyrimai.  Pastato rūsyje buvo įrengta moderni priešlėktuvinė ir priešcheminė slėptuvė, sovietmečiu pritaikyta ir branduolinės grėsmės atvejui.

Pokariu pastatas išlaikė laboratorinę funkciją, tačiau atiteko akademinėms reikmėms: čia įsikūrė Kauno politechnikos instituto (dab. KTU) Chemijos fakultetas – šios institucijos dalimi pastatas  yra iki šiol. Išliko ne tik funkcija, tačiau ir didžioji dalis originalių įrengimų tebenaudojamų studentų reikmėms: traukos spintos, kriauklės, laboratoriniai stalai. Dalyje patalpų vis dar galima rasti originalius baldus, o pastato modernistinę estetiką praturtina tokie elementai kaip masyvios lauko durys bei laiptinių turėklai.  Verta paminėti, kad pagrindinis pastatas buvo penkių statinių komplekso dalis – du iš jų išliko mažai pakeitę savo išvaizdą: lakoniškų modernistinių formų sargo namas bei būdingesnėmis Kauno tarpukario architektūros formomis pasižymintis, tačiau savo keturių tūrių kompozicija išskirtinis ūkinis pastatas, kurio dalyje buvo įrengtos vandens saugyklos.

Detail

360° Virtual Tour