Aprašymas

Gadūnavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Gadūnavo bažnyčia buvo užbaigta 1901 m. ir papildė tuomet Lietuvoje sparčiai plitusių plytinių neogotikinių šventovių kolekciją. Nors vienbokščių pastatų iš šio laikotarpio šalyje turime pakankamai nemažai, tačiau tyrinėtojai ją išskiria kaip neįprastą tiek savo planu, tiek ir bokšto pavidalu; retas bažnyčių architektūroje ir dviejų spalvų plytų panaudojimas. Sudėtingos kompozicijos, daugiatarpsnis bokštas susideda iš kelių skirtingos konfigūracijos dalių, stačiakampiam tūriui sistemingai peraugant į aštuonkampį viršuje. Nors toks sprendimas nėra vienintelis Lietuvoje, tačiau šventovę išskiria viršutinis tarpsnis – siauresnis ir visai kitokių formų, negu jį laikanti dalis. Jis tarsi imituoja pilies kuorą – toks sprendimas kiek artimesnis romantizmo laikotarpio architektūrai.

Didžiojo portalo formos atsikartoja šoniniuose, kiek mažesniuose – šie iš šonų viršuje užbaigiami nedideliais pinakliais, į kuriuos panašūs panaudoti ir frontonuose, bokšte bei kontraforsų viršuje. Bažnyčioje nėra tikro transepto: stačiakampį planą pastarojo vietose papildo tik nedideli rizalitai, išsikišantys iš šoninių fasadų, viršuje užbaigiami kukliais frontonais. Trys bažnyčios navos atskirtos aštuonkampiais pilioriais, remiančiais nerviūromis išraižytus kryžminius skliautus. Kone visa bažnyčios įranga pritaikyta prie architektūrinės visumos: neogotikiniai altoriai, sakykla, klausyklos ir net smulkios detalės. Prie bažnyčios architektūros bei grakščių formų pritaikyti ir pagrindiniai vartai.

Informacija