Naujasis gydyklų kompleksas Druskininkuose atsirado 1896 m., po senąjį pastatą sunaikinusio didelio gaisro. Statinio autorystė priskiriama Vaclovui Michnevičiui: tai bene pirmasis jo suprojektuotas tokio kalibro pastatas – mokslus jis buvo baigęs vos prieš keletą metų. Lietuvos kontekste statinys įdomus visų pirma savo retos funkcijos ir mąsto sinteze: čia buvo didžiulis įvairių procedūrų pasirinkimas. Tai – paminklas XIX a. sparčiai populiarėjusios kurortų kultūros ne ką mažiau spėriai vykusiai modernizacijai. Nestebina pastato plotas ir plano ypatumai – korpusai plačiai išdėstyti netaisyklingos „E“ raidės forma.
Fasaduose naudojami istorizmui būdingi elementai, tačiau jie negausūs – apsiribojama tokiais akcentais kaip langus puošiantys sandrikai ar horizontaliai fasadus skaidantys apvadai. Centrinė dalis palikta netinkuota – toks anksčiau buvo visas pastatas. Tai atspindėjo įsivyraujančią platesnę „medžiagų stiliaus“ tendenciją plytas naudoti kaip lygiavertę išraiškos priemonę. Link Nemuno pusės pastatas tampa dviaukštis – tam daro įtaką žemėjantis reljefas.
Itin išraiškingas dviaukštis pietinis korpusas, kuriame matome kiek modernizuotas neorenesansines formas. Čia akcentuotas centrinis rizalitas su prieangio arkada, atsikartojančia ir antrojo aukšto langų ritme. Nors pastatas šiandien nebėra išlaikęs savo pirminės funkcijos, tačiau restauruotos originalios puošybos detalės viduje mums primena apie anuometę prabangą. Ypatingai išraiškingas čia pagrindinis vestibiulis, kurį supančios arkos perskiriamos jonėninių piliastrų, papildytų augaliniais motyvais, tuo metu koridoriuje galime pamatyti paliktą originalių keraminių plytelių fragmentą.
Druskininkų Senoji gydykla - Vilniaus al. 7, Druskininkai 66101, Lietuva
