Pagal Vokietijoje XIX a. įsigalėjusias bažnyčių statymo rekomendacijas, jų architektūroje antrojoje amžiaus pusėje masiškai plito neogotikinės ir neoromaninės formos. Šiauriniuose kraštuose masiškai plito plytiniai šių stilių pavyzdžiai, tokiuose regionuose kaip Rytų Prūsija suvokti kaip senovės tradicijų tęstinumas. Neaplenkė tai ir Klaipėdos krašto – šiandien čia turime didžiulę kolekciją to laikotarpio neogotikinių bei neoromaninių šventovių pavyzdžių. To meto reikalavimai atsispindi ir jų vidaus erdvėje – pavyzdžiui, beveik visais atvejais pagrindinė erdvė yra griežto stačiakampio plano.
Paplito ir tipizacija: 1861-1862 m. statyta neoromaninė Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia yra praktiškai identiška Vyžių bažnyčiai: jos abi statytos pagal tuomečio Prūsijos karališkojo architekto Friedrich Stuler projektą. Vis tik pirmoji tiek nuo pastarosios, tiek ir nuo daugelio regiono šventovių skiriasi medžiagiškumu: jos sienos yra sumūrytos iš apylinkės laukuose surinktų akmenų – plytos fasaduose naudojamos tik bokšte, kampuose bei pabrėžiant pastato funkcines dalis. Nuo Vyžių skiriasi ir šoninių fasadų skaidymas: čia neišvysime kontraforsų, vietoje to plokštumas skaido tiesiog arkiniai langai: kur kas būdingesnis neoromaninis sprendinys. Išradingesnis čia pagrindinis fasadas: vietoje paprastos bokšto iškyšos iš centrinės fasado dalies jis išsiveržia savotišku erkeriu. Virš šioje dalyje esančio kuklaus portalo įrengtas kone ryškiausias neoromaninis elementas: suapvalintoje nišoje esantis sudvejintas langas, užbaigiamas nedidelio apvalaus švieslangio. Pagrindinio tūrio gale, pastogėje, įrengtas nedidelis langas-rožė.
Apie tipinius elementus to meto bažnyčių statyboje liudija ir po keleto metų atsiradęs giminiškų formų Kretingalės bažnyčios bokštas. Bendras to meto liuteronų bažnyčių bruožas yra ir pats šoninių fasadų skaidymas dvejomis langų eilėmis. Viršutiniai, įrengtieji ties galerija, kur kas aukštesni. Būdingas laikotarpiui bei regionui ir vidaus sprendinys: stačiakampę bažnyčią sudaro trys navos, o virš šoninių navų bei įėjimo įrengtos galerijos. Presbiteriją dengia skliautas, ši užbaigiama penkiasienės apsidės. Bažnyčioje buvo įrengti ir 12 registrų vargonai, altorių puošė Laiminančio Kristaus paveikslas. Kadangi visame Klaipėdos krašte pokariu liko itin mažai senųjų gyventojų, bažnyčių uždarymas čia buvo itin gajus – tokio likimo susilaukė ir šis pastatas. Dar 1944 Dovilų bažnyčia buvo paversta Raudonosios armijos arklidėmis, sunaikinta beveik visa vidaus įranga. Pokariu čia buvo įrengtas sandėlis ir malūnas. Restauruota ir vėl pašventinta tik 1995 m.
Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia - Dovilai 96011, Lietuva
