Description

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Būtingėje, kurią šiandien daugelis daugiausiai asocijuoja su čia esančiu naftos terminalu, galime atrasti kone labiausiai į šiaurės vakarus nutolusią šalies istorinę mūrinę bažnyčią. Ypatinga šio krašto istorija lėmė, kad tai – liuteronų šventovė, o parapija laikytina viena seniausių Lietuvoje. Čia visuomet gyveno gausi latvių bendruomenė, todėl ilgus metus Būtingėje pamaldos buvo laikomos ir jų kalba. Tiesa, šiandien latviškos likusios tik giesmės. Istorikai mano, kad parapijos istorija prasideda XVI amžiuje, o gal ir seniau, pirmoji bažnyčia buvusi dabartinėje Šventosios miestelio vietoje. Baltijos vandenims šią nugriovus, apylinkės maldos namai keitėsi dar keletą kartų, kol 1824 buvo pastatyta jau penktoji, iki mūsų dienų išlikusi šventovė.

Bažnyčios architektūroje atsiskleidžia griežtos, tačiau paprastos neoklasicistinės formos. Tinkuotų simetriškų fasadų plokštumos praturtintos rusto juostomis; virš centrinio įėjimo iškilęs keletą dešimtmečių vėliau pristatytas kuklus, vieno tarpsnio bokštas. Tiek šoninių fasadų, tiek ir priekinio bei galinio kompozicijos labai panašios: šoniniuose, vienas kitam identiškuose fasaduose langai išdėstyti dviem eilėmis: virš didžiųjų langų įtaisyti mažesnieji, stačiakampiai, atspindintys vidaus išplanavimą. Beveik taisyklingas stačiakampis pastato planas iš šonų yra kiek ardomas nedaug išsikišusių šoninių dalių: čia išsiskiria ir apatiniai langai, kurie išdėstyti pusapvalėse arkose. Vidurinėse dalyse monumentalumo pastatui suteikia masyvūs apatinių langų apvadai su sandrikais.

Tiek galinis, tiek ir priekinis fasadai šoninėse dalyse pabrėžiami nišų. Iš priekio nišos atkartoja pusapvalių, o iš galo – stačiakampių langų dydį bei apipavidalinimą. Galinio fasado centre pristatytas nedidelis prieangis. Manytina, kad iki pastatant bokštą priekinio fasado frontonas buvo identiškas antrajam: trikampė plokštuma be jokių dekoro elementų. Viršuje pastatas užbaigiamas masyvia antablemento juosta ir karnizu.

Viduje dominuoja liuteronų šventovėms būdingas lakoniškumas  bei regiono tradicines statybines medžiagas atspindintis medis. Navas skiria penkios kolonos išdėstytos dvejomis eilėmis, kurios taip pat laiko ir choro balkonus. Vargonų choras, kaip ir įprasta, įrengtas virš pagrindinio įėjimo. Centrinės navos plotį bei aukštį atitinkanti presbiterija, bei ją supančios patalpos įkomponuotos į bendrą stačiakampį pastato tūrį.

Detail