Aprašymas

Bikuškio dvaro sodybos rūmai

Rašytiniuose šaltiniuose dvaro valdos minimos jau XIV a. viduryje. Dvaras susiformavo XVII-XIX a. per kelis etapus, kurie paliko savus pėdsakus dvaro kompozicijoje. Ankstyvajame raidos etape XVII-XVIII a. susiformavo reljefas ir sodybos struktūra, o pagrindinis XVIII a. pab. – XX a. pr. etapas pastatams suteikė vietinės architektūros ir klasicizmui būdingų bruožų. XVII a. dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, dar vėliau XVIII a. – Prošinskiams, išsirūpinusiems iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegiją prie dvaro įkurti miestelį.

Šiandien sodybą formuoja trys pastatai bei buvusių statinių liekanos – XIX a. pr. liaudies architektūros ir klasicizmo bruožų turintys dvaro rūmai, XVIII a. kluonas, kuris perstatytas XIX a. pab. ir XIX a. pab. svirnas, statytas kaip ūkinis pastatas. Taip pat likę daržinės liekanos, kelių tinklo fragmentai, išretėjęs parkas. Pamatai ir mūro liekanos žymi nugriautus pastatus. Jie sudarė du stačiakampius kiemus: vakaruose dvi daržinės, tvartas ir išlikęs svirnas, rytuose – kampinio plano arklidė, kumetynas, dvaro namas ir kalvė.

Po II Pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė Sudeikių kolūkiui, nuo 1974 m. – Utenos statybos trestui. 1976-1979 metais Bikuškio dvaro sodyba patyrė smarkias rekonstrukcijas, kurių metu pagal L. Mardoso projektą dvaro rūmų pastatas buvo pritaikytas ūkinėms reikmėms, pakeičiant jo vidaus erdvių išplanavimą, nugriautos XVII a. mūrinių pastatų liekanos, nugriautas kumetynas ir tvartas, pristatyta aplinkos autentiškumą darkančių naujų pastatų ir įrengimų – laiptai, pirtis, sporto aikštelė.

Klasicistinio ir liaudies architektūros bruožų turintys dvaro rūmai pastatyti XIX a., tačiau turi ir anksčiau, XVII-XVIII a. šioje vietoje stovėjusio pastato fragmentų. Ant keraminių plytų ir lauko akmenų mūro pagrindo iškilęs pastatas yra stačiakampio plano, vieno aukšto su rūsiu po dalimi pastato. Rūmų stogas pusvalminis, vėlesnių rekonstrukcijų metu pakeisti jo šlaitų ir valmų nuolydžių kampai, įrengtas mezoninas su lodžija. Pagrindinis fasadas išsiskiria keturių kolonų atviru portiku, kuris primena tradicinės liaudies architektūros gyvenamųjų namų prieangius. Galinio fasado mansardinis aukštas su lodžija, o pirmasis užsibaigia erdvia atvira terasa. Pirmojo aukšto langų angos stačiakampės, langai – tradicinio skaidymo į aštuonis lygius keturkampius su liaudies architektūrai būdingomis langinėmis, rūsio švieslangiai arkiniai.

Informacija