Aprašymas

Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos rūmai

Ne kartą perstatyti Aštriosios Kirsnos dvaro rūmai savo išvaizdą įgavo per keletą laikotarpių – XIX a. pirmajame ketvirtyje dvarininko Hektoro Kerangos įvykdyto perstatymo metu, bei rekonstruojant pastatą to paties amžiaus viduryje, šias žemes jau valdant Zigmundui Gavronskiui. Tuo metu sparčiai besiplėtojusiame dvaro ansamblyje atsirado nemažai smulkiosios pramonės pastatų, pavyzdžiui, plytinė bei spirito varykla. Tarpukario laikotarpiu tuometis savininkas rūmuose įsteigė žemės ūkio mokyklą, o po nacionalizacijos, sovietinės okupacijos metu pastatai buvo atiduoti vietos „sovchozo“ reikmėms. Tiek 1927 m., tiek ir po 1940 m. rūmai buvo rekonstruojami pagal juose įsikūrusių įstaigų poreikius.

Saikingi, klasicistiškai griežti rūmų fasadai – simetriški. Pagrindiniame, pietiniame fasade atkeliaujančius iš tolo pasitinka masyvus portikas su keturiomis jonėninio orderio kolonomis. Tiek antablemento karnizas, tiek ir viršutinė trikampio frontono dalis dekoruoti dantukais – toks sprendimas atkartotas  ir visą pastatą juosiančiame karnize. Kitą vertus, lakonišką fasado dekorą čia papildo penkiasieniai sandrikai, dengiantys antrojo aukšto langų viršų. Langų apipavidalinimas toks pats ir galiniame bei trumpuosiuose fasaduose – tarp pastarųjų centrinėje ašyje įkomponuota užapvalinta, stambaus apvado išryškinama įgilinta niša su langu per beveik visą tarpsnio aukštį.

Šiaurinio fasado rizalito kraštai išskiriami mentėmis su braukomis, centrinės plokštumos pirmajame aukšte „pereinančiame“ į jo plotą skaidantį rustą. Tokį patį sprendinį galime pamatyti ir kitapus rūmų, už portiko slypinčioje fasado dalyje, tačiau braukų dalinamas mentes čia pakeičia lygūs piliastrai. Kiek panašūs ir abiejuose pusėse čia esantys tiesūs antrojo aukšto langų sandrikai, tačiau šiaurinėje dalyje šie yra laikomi voliutų. Kitapus užapvalintų pirmojo aukšto langų bei durų buvo prašmatniausia rūmų erdvė – didžioji salė, o šiapus sienų, kaip ir buvo įprasta, – lauko terasa. Nors rūmai šiuo metu nėra pačiame geriausiame stovyje, tačiau viduje vis dar tebėra tokių autentiškų praeities likučių, kaip dekoruoti durų apvadai, senųjų grindų plytelių fragmentai ar dalinai išlikę pagrindiniai laiptai. Vis tik kone išraiškingiausias rūmuose – vietomis atidengtas senasis tapybinis dekoras. Manoma, kad rūmu vidus buvo itin gausiai išpuoštas netikromis, nutapytomis architektūrinėmis detalėmis.

Prieš išvykstant, verta apžiūrėti ir daugelį kitų, šio vieno didžiausių Suvalkijos dvaro sodybos ansamblių pastatų. Daugelis jų atsirado ar savo dabartines formas įgijo XIX a. antrojoje pusėje. Jie labai nevienalypiai, bet čia vyraujanti eklektika bei romantizmo užuominos sudaro stiprų kontrastą klasicistinei dvaro rūmų ramumai. Artimiausia dvaro architektūrai – greta stovįs neoklasicistinės raiškos nedidelis, vienaukštis virtuvės pastatas.

Informacija