Description

Antazavės dvaro sodybos rūmai

Iki XVIII a. pr. Antazavė įėjo į Dusetų dvaro valdų sudėtį, kurių savininkais buvo Radvilos, Rudaminai, Piotrovskiai, Tyzenhauzai. 1686 m. Tyzanhauzai Dusetų dvarą su Antazavės palivarku pardavė Pliateriams. 1729 m. Antazavės palivarkas, jau kaip atskira valda, atiteko Aleksandrui Konstantinui Pliateriui. Manoma, jog jis ir tapo Antazavės rezidencinio dvaro įkūrėju. 1790 m. Pliateriai pasirašė sutartį su architektu Antanu Naglovskiu, kuris per keturis metus įsipareigojo pastatyti dabartinius mūrinius dvaro rūmus, dvi oficinas, bažnyčią, kleboniją, špitolę, užeigos namus ir miestelį. Taip pat literatūroje aptinkama versija, kad dvaro rūmų projektas galėjo būti parengtas žymiausio klasicistinio laikotarpio architekto – Lauryno Stuokos Gucevičiaus. Kartu su naujojo dvaro statybomis, Kunigundos Pliaterienės rūpesčiu nutiestas kelias nuo dvaro iki bažnyčios, įkurtas parkas. 1838-1839 m. pastatyti iki šių dienų išlikę svirnas, tvartas, klojimas. 1915 m. Antazavės dvare vokiečiai įkūrė komendantūrą. Iš dvaro reikalavo maisto produktų, pašarų arkliams. Po karo čia vėl virė dvaro gyvenimas, iki pat Antrojo pasaulinio karo jį valdant didikams Roppams. Pokariu rūmuose ėmė veikti ambulatorija, o po 1949 m. rūmų rekonstrukcijos įkurti vaikų globos namai. 1961 m. dvaro rūmuose įrengta internatinė mokykla. 2012 m. pradėti įgyvendinti rūmų stogo ir fasadų tvarkybos darbai.

XVIII a. pabaigoje statyti klasicistiniai dvaro rūmai yra stačiakampio plano, dviejų aukštų su cokoliniu aukštu, abipus esančiais simetriškais rizalitais ir pastoge. Pamatas – lauko akmenų mūro, sienos sumūrytos iš raudonų plytų. Cokolinis aukštas dengtas plytų mūro cilindriniais skliaustais su liunetėmis, dalį cokolinio aukšto sudaro anksčiau čia stovėjusio medinio dvaro rūsio fragmentai. Pastatas dengtas valminiu stogu, rizalitai – dvišlaičiais stogais. Fasadų rizalitai užsibaigia trikampiais frontonėliais, pagrindiniame fasade įkomponuoti pusapskričiai švieslangiai, o rizalitų frontonuose – apskritimo formos švieslangiai. Šiaurinio fasado centre – tinkuoto plytų mūro atikinis frontonėlis su herbiniu skydu. Dalis fasadų apdailos sunykę.

XIX a. pab. – XX a. vykusių rekonstrukcijų metu sumažintos ar užmūrytos kai kurios angos, fragmentiškai permūryti karnizai. Rūmų eksterjeras dabartinę išvaizdą įgavo XIX a. pabaigoje vykusios rekonstrukcijos metu: pažemėjo iki tol buvęs triaukštis fasadas, išnyko kolonos prie pagrindinio įėjimo. Rizalite ir dabar dar galima įžvelgti dviejų kadaise buvusių kolonomis paremtų balkonų parterių žymes.

Detail

360° Virtual Tour