Aprašymas

Antalieptės Basųjų karmelitų vienuolyno komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Antalieptėje 1732 m. funduota Jono Mykolo ir jo sūnaus Juozapo Strutinskių, pastatyta 1760 m. XIX a. pradžioje šalia pastatytas vienuolynas. Po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, o vienuolynas paverstas kareivinėmis. Bažnyčia 1846–1850 m. rekonstruota į stačiatikių cerkvę, o vienuolynas perduotas Švč. Dievo Motinos gimimo moterų stačiatikių vienuolynui.  1895 m.–XX a. pr. remontuotas, pristatytas priestatas. 1918 m. maldos namai gražinti katalikams, tačiau buvo prastos būklės, todėl 1922–1929 m. bažnyčia remontuota, restauruota ir iš dalies atkurta. Vienuolyne įsikūrė žemės ūkio mokykla. Vėliau, sovietmečiu, bažnyčia periodiškai remontuota, vienuolyne veikė Antalieptės žemės ūkio technikumas, nuo 1990 m. – klebonija.

Barokinė Antalieptės bažnyčia stačiakampio plano, vienos navos su siauresne ir žemesne presbiterija ir už jos esančia 2 aukštų koplyčia. Po visa bažnyčia yra įrengti rūsiai. Skardos lakštais dengti pagrindinio tūrio ir priestatų stogai dvišlaičiai. Virš koplyčios iškeltas stačiakampis, dviejų tarpsnių bokštelis su arkinėmis nišomis, šoniniais piliastrais ir lėkštu keturšlaičiu stogeliu su smaile ir kryželiu. Išskirtinai raiškus barokinio silueto pagrindinis fasadas su dviem trijų tarpsnių kvadratiniais bokštais. Įgilintas centrinis fasadas, tarpsnius vertikaliai skaidantys dvibriauniai piliastrai, aukšti banguoti antablementai ir lūžtančio kontūro frontonas sukuria barokui būdingą reljefinio nelygumo bei banguotumo įspūdį. Pietryčių fasado I a. sieną puošia freska „Jėzus beldžia į duris“.

Bažnyčios vidaus erdvėje tinkuotų plytų mūro presbiteriją nuo navos erdvės skiria triumfo arka. Didysis altorius 1877 m. išmontuotas, dabartinis altorius pertapytas. Presbiterijos ir navos sienos tapytos ornamentiniu dekoru. Prienavis atskirtas trimis pusapskritėmis arkomis, virš jų – vargonų choro tribūna. XIX a. pradžios vargonų prospektas su trimis bokštais klasicistinio stiliaus.

Klasicistinio stiliaus vienuolyno pastato pagrindinis tūris netaisyklingos „U“ raidės formos plano, priestatas – stačiakampio plano. Pastatas dviejų aukštų su rūsiais. Pagrindinio tūrio stogo forma dvišlaitė, priestato – vienšlaitė. Išlikę plytų mūro su profiliuotais karnizais dūmtraukiai. Vienuolyno fasadą puošia klasicizmui būdingi aukšti trikampiai frontonai su profiliuotais karnizais, tarpaukščių karnizu atskirtos stačiakampių langų eilės, kampus puošia rustai. Iš XIX a. pab.- XX a. pr. išlikusios gausiai drožybiniais elementais dekoruotos durys su viršlangiais.

Informacija