Aprašymas

Buv. dvaro rūmai ir parkas (Tuskulėnų buv. dvaro sodybos fragmentai)

Kaip ir buvę Teismų rūmai Gedimino prospekte, Tuskulėnų dvaro rūmai šiandien daugeliui asocijuojasi su juos nuo 1944 m. valdžiusiomis SSRS saugumo struktūromis bei jų aukomis tapusiais lietuvių rezistencinio judėjimo dalyviais. Jų šioje teritorijoje palaidota arti tūkstančio. Iki II-ojo pasaulinio karo dvaro istorija tekėjo būdinga, gerokai šviesesne vaga, o patys rūmai yra vieno žymiausių XIX a. Lietuvos architektų darbas. 1825 m. Vilniaus generalgubernatoriui juos suprojektavo Vilniaus universiteto profesorius Karolis Podčašinskis, padovanojęs mums ir tokius kūrinius  kaip Vilniaus evangelikų reformatų šventovė ar dabartinis VU Didžiosios aulos interjeras. Profesorius buvo atsakingas ir už ne vieno svarbaus sostinės pastato rekonstrukciją.

Kompaktiška, klasicistinė rezidencija susideda iš centrinio dviaukščio tūrio, bei ją iš šoną supančių vienaaukščių dalių, iš šonų papildomų mezoninais. Rūmų forma būdinga paladianizmo – ankstyvosios klasicizmo atmainos – viloms ir yra tiesiogiai paremta vieno garsiausių renesanso architektų, Andrea Palladio projektais, smarkiai įtakojusiais vėlesniojo stiliaus idėjas bei formas. Centrinėje dalyje, iš abiejų fasado pusių, matome portiko imitaciją – keturi piliastrai remia proporcingų formų antablementą bei trikampį frontoną. Į upę atgręžta pastato pusė gerokai išraiškingesnė – įėjimą juosia terasa, o antrajame aukšte įrengtas balkonas. Reljefiniu augalinio motyvo dekoru čia užpildytas frontono timpanas bei šoninių dalių pastogių plokštumos – frontoną viršuje vainikuoja trys atkurtos skulptūros, vaizduojančios romėnų deives. Nors pastato vidaus apipavidalinimo išliko mažai, tačiau čia vis dar galime pamatyti įspūdingą klasicistinio periodo lubų bei sienų tapybinį dekorą. Tiek pastato išorė, tiek ir išlikę vidaus elementai 2005-2008 m. buvo restauruoti.

Informacija