Nors Vaclovas Michnevičius Lietuvos architektūros istorijoje labiau žinomas kaip „etatinis“ bažnyčių architektas, tačiau jis sukūrė ir ne vieną įdomų pasaulietinį pastatą. Vienas svarbiausių ir unikaliausių jo kūrinių – 1906 m. buvusioje vadinamojoje Javų turgavietėje pastatyta naujoji Vilniaus turgaus halė, atspindėjusi XIX-XX amžių sandūroje Europoje vykusį turgaviečių modernizavimo vajų. Nors pastato architektūrinė raiška pakankamai lakoniška, tačiau be „plytų stiliui“ priskirtino medžiaginio dekoro architektas panaudojo ir kai kuriuos smulkius eklektinius puošybos elementus.
Pastatas buvo pirmasis tokio tipo pastatas carinei imperijai priklausiusioje Lietuvos dalyje, tačiau jis svarbus ir dėl inovatyvių konstrukcinių sprendinių. „Lilpop, Rau i Loewenstein“ bendrovės Varšuvoje suprojektuota metalinių santvarų konstrukcija, kurią pagamino vietinės inžinieriaus Petro Vileišio dirbtuvės buvo antrasis atvejis, kai panašūs elementai panaudojami miesto statybose. Santvarų stulpai skaido vidinę pastato erdvę į dvylika vienodo dydžio dalių.
Pastatas bazilikinis, sudarytas iš aukštesnės vidurinės ir šoninių, žemesniųjų dalių. Tarp jų atsiradęs tarpas išnaudojamas horizontaliam ištisiniam langui kuris kartu su dvejais stoglangiais sudaro pastato centrinės dalies apšvietimo sprendinį. Galiniuose fasaduose pagrindinį akcentą sudaro trijų dalių masyvūs arkiniai langai, sudalinti į smulkius segmentus. Kadangi turgavietė pastatyta ant nelygaus reljefo, pagrindiniame fasade yra įrengti masyvūs laiptai. Šoninius fasadus sudaro piliastrų atskiriamų stačiakampių, po tris sugrupuotų langų ritmas.
Turgaus halė - Pylimo g. 58, Vilnius 01136, Lietuva
