Aprašymas

Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas

Šalia iš anksčiau stovėjusio bernardinų vienuolyno, 1761 m. Telšiuose buvo pradėta statyti naują, mūro bažnyčia, kurią fundavo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas III vaza – vėliau statybos buvo tęsiamos finansuojant Povilui Sapiegai. Statyba truko bene 30 metų – pašventinta bažnyčia buvo 1794 m. Tuometės bebokštės šventovės pirminę išvaizdą vis dar išlaikė šoniniai fasadai. Kiek vėliau buvo pristatyta priekinė, priebažnyčio dalis – tuo metu planuose buvo ir dveji bokštai, kurie taip ir neatsirado. Vienišas bokštas, kiek vėliau perpus sutrumpintas, čia atsirado tik antrojoje XIX a. pusėje. 1926 m. nepriklausomoje Lietuvoje buvo įkurta naujoji Telšių vyskupija, kurios svarbiausia šventove ir tapo Telšių bažnyčia. Nuo tol ji – katedra.

Jeigu šoniniai fasadai išlaikė vėlyvojo baroko formas, ypatingai išskirtinius ovalinius langelius, tai kiek vėliau statytame pagrindiniame fasade ir priebažnyčio šonuose, formos persipina su klasicistiniais principais ir yra daug griežtesnių, tačiau ir dekoratyvesnių bruožų. Nuo žemės iškeltas pagrindinis įėjimas supamas klasicistinio portalo, sudaryto iš suporuotų piliastrų abejose pusėse, virš kurių įrengtas kuklus frontonas. Kuklus, proporcingai gan keistai besižiūrintis aštuonkampis bokštas sudarytas iš vieno tarpsnio, vertikaliai skaidomo sudvejintais piliastrais bei užapvalintais langais. Virš jo įrengtas gerokai siauresnis medinis bokštelis-žibintas.

Dominuojančiai barokinis šventovės vidus – vienas unikaliausių Lietuvoje. Centrinę erdvę supa ant piliorių ir juos jungiančių arkų pakelta antrojo aukšto galerija ir itin gausi puošyba. Per dvejus aukštus čia išdėstyti septyni altoriai – įdomu, kad didieji net du, pagrindinis iš kurių yra įrengtas antrajame aukšte. Didžiojoje dalyje šventovės altorių, kaip ir pagrindiniame fasade, atsispindi baroko ir klasicizmo sintezė – juos XVIII a. pabaigoje sukūrė Tomas Podgaiskis. Mažieji altoriai, esantys prie piliorių bei sakykla  sukurti Jurgio Mažeikos, Lietuvoje pakankamai retame rokoko sitliuje.

Šalia bažnyčios – bene šimtmečiu anksčiau atsiradęs bernardinų vienuolyno namas. Kaip ir būdinga tokios funkcijos pastatams, statytiems baroko epochoje – šis yra pakankamai lakoniškas. Išsiskiria tik stambus profiliuotas karnizas, aukštas stogas, bei iš išorinės pusės  fasadų plokštumų išlendanti aukšta cokolinė dalis, su ją į viršų tarsi pratęsiančiais langais. Tarpukariu, išaugus Telšių ir šio komplekso religinei reikšmei, prie pastato buvo priblokuotas kiek modernesnių formų kunigų seminarijos pastatas, be kita ko išsiskiriąs ir savo aukštingumu.

Informacija

360° Virtualus turas