Description

Vaiduotu Šv. apašt. Pauliaus Atsivertimo parapinė bažnyčia

Savo bažnyčios neturėjusios Baltosios vokės gyventojai XIX a. melsdavosi koplyčioje, kuri buvo pastatydinta Vaidotuose. Vietos dvarininkas Hilarijus Lenskis 1905 m. pas vilnietį architektą Tadeušą Rostvorovskį užsakė naujos bažnyčios projektą. Neobarokinis bazilikinis pastatas vienoje plano pusėje turėjo integruoti rekonstruotą senąją aštuonsienę koplyčią, iš kitos pusės buvo numatytas trijų tarpsnių bokštas. Kadangi pastato statyboms buvo pasirinkta kita vieta, ši buvo pastatyta pagal modifikuotą projektą – 1910 m. buvo užbaigtos panašios, tik jau  bebokštės bažnyčios statybos. Ištrauktą centrinę priekinio fasado dalį, atitinkančią centrinę navą, šonuose rėmina ant aukštų bazių stovintys sudvejinti piliastrai, remiantys itin platų antablementą, viršuje užbaigiamą trikampiu frontonu. Pagrindinis portalas viršuje turi įkomponuotą kartiušą, dengiamą segmentino frontonėlo;  viršutinėje fasado dalyje įkomponuota pusapskritė lango niša.

Šoninių navų tūrius su centrine dalimi jungia nuožulnios atikinės sienelės – savotiškškai supaprastintas voliutų variantas. Šoninius fasadus sudaro langų ir menčių ritmas – apatiniai langai dėstomi pusapskritėse nišose, tuo metu centrinę navą apšviečiančių langų arkos – segmentinės. Jas supa įgilintos netaisyklingo stačiakampio plokštumos. Įdomu, kad šoninių navų sienos remiamos barokui nebūdingais kontraforsais. Transepto fasadai panašūs į pagrindinį, tačiau čia įėjimų nėra, o įkomponuoti langai gerokai didesni. Trinavė vidaus erdvė – būdingų neobaorkinių formų. Navas skiriančius stambius piliorius apjungia pusapvalės saramos, o viršuje šie laiko profiliuotą, laužytų formų antablementą, išlenktą sulyg presbiterijos erdve; navas dengia kryžminiai skliautai.

Detail