Aprašymas

Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios statinių kompleksas

Baroką paprastai asocijuojame su gausiu dekoru, ekspresija ir daugiaspalviškumu. Ir vis tik stilius kartais pasireikšdavo  subtiliomis užuominomis. Panevėžiukas būtų mažai kuo išsiskirianti pakaunės gyvenvietė, tačiau čia pravažiuojančiojo žvilgsnis visuomet užklius už vieno pastato: šalia kelio – viena unikaliausių Lietuvos bažnyčių. Išsiskiria ji visai ne savo puošnumu ar dydžiu: tai viena iš dviejų trikampio plano bažnyčių Lietuvoje. Panašiu metu atsirado ir Degučių bažnyčia – tačiau Panevėžiuko šventovė yra vieninteliai tiek mūriniai, tiek ir profesionaliajai architektūrai priskirtina trikampio plano maldos namai Lietuvoje. Manoma, kad mūrinė bažnyčia Panevėžiuke atsirado XVIII a. viduryje, ją fundavus dvaro savinikui Simonui Siručiui.

 Šventovės tūrį dar labiau paįvairina kraštines užbaigiantys stačiakampiai rizalitai, kurių fasadų ašis atsukta į „trikampio“ centrą. Virš rytinės pusės rizalitų iškyla pora dvitarpsnių medinių bokštelių; bažnyčios planą pakeitė prie galinio rizalito XIX a. buvo pristatyta šešiakampė zakristija. Fasadą vertikaliai skaido sudvejintų piliastrų eilės, peraugančios į profiliuotais karnizais išskirtą antablemento juostą. Šoninėse dalyse kampai akcentuojami kampiniais piliastrais. Žavus barokinis akcentas – apvalėjančios langų ir durų nišos viršuje yra šiek tiek profiliuotos. Vidaus erdvės architektūrinė išraiška yra lakoniška – dekoratyviausias akcentas čia yra puošnūs, barokui artimų formų altoriai; vienanavę erdvę skaido keturios medinės kolonos.

Informacija