Naujosios mūrinės Lukšių bažnyčios projektą dar 1862 m. parengė Kalvarijos apskrities architektas Leopold Salkowski. Tiesa, pradėta statyti ji buvo tik beveik po dešimtmečio, kol galiausiai 1877 m. buvo užbaigta ir pašventinta. Šventovė nukentėjo per I-ąjį pasaulinį karą: neliko bokšto, kurio žemesnis variantas buvo atstatytas bene po dešimtmečio. Bažnyčia išsiskiria panašių vienbokščių neogotikinių šventovių tarpe tuo, kad yra nutinkuota baltai. Lukšių šventovė visų pirma palieka veržlumo įspūdį: šis kuriamas tiek per tūrių išdėstymą, smailiaarkių nišų komponuotę bei per gausiai panaudotus pinaklius. Keturi jų iš šonų vainikuoja didžiąją bažnyčios smailę, užbaigia kelių tarpsnių kontraforsus pagrindinio, galinio bei transepto fasadų šonuose. Palyginti kuklų įėjimą, išdėstytą iš fasado plokštumos ištrauktame bokšte, iš abiejų pusių formuoja du masyvūs stilizuoti kontraforsai su mažiausiais iš panaudotų bokštelių. Abu transepto fasadai vienodi: vienoje ašyje išdėstyti stambus smailiaarkis bei rozetiniai langai: viršus dekoruotas smulkaus, vertikalaus skirstymo arkatūromis. Panašus, tačiau kiek besiskiriąs galinis fasadas: čia išdėstyta stambaus apvado formuojama gotikinė dviejų smailiaarkių nišų kompozicija, viduje užbaigiama rombo. Kompaktiška vidaus erdvė palyginti kukli. Įdomiausi elementai čia: smailiaarkė arkada, skirianti priebažnytį ir laikanti vargonų chorą bei siaurų, sudvejintų rusvų piliastrų ritmas, peraugantis į skliauto nerviūrines juostas.
Lukšių bažnyčia - A. Tatarės g. 40, Lukšiai 71180, Lietuva
