Aprašymas

Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia

Dabartinė Kruonio katalikų bažnyčia turi pakankamai ilgą ir sudėtingą istoriją. Visų pirma – tai pakankamai retas unitų religinės bendruomenės paminklas: būtent jos reikmėms Teodoras Oginskis XVII a. pirmojoje pusėje pastatė naujus maldos namus, prie kurių netrukus atsirado ir bazilijonų vienuolynas. Vėliau, nuo 1775 metų, kone pusantro šimtmečio čia buvo įsikūrusi stačiatikių cerkvė – šiuo laikotarpiu pastatas įgavo šios konfesijos cerkvėms būdingų bruožų: transformuotas bokštas ir kupolas. Tik po pirmojo pasaulinio karo, jau nepriklausomoje Lietuvoje, pastatas tapo katalikiška bažnyčia.

Nors pastate esama kai kurių dar iš gotikos perimtų elementų, tačiau tai visų pirma renesansinis pastatas, būdingas to meto Lietuvoje statytoms nedidelėms šventovėms. Pagrindinis įėjimas – per trijų tarpsnių bokšto apačioje esantį dekoratyvų portalą. Apatinis bokšto tarpsnis pratęsia pagrindinio bažnyčios tūrio aukštingumą ir yra skiriamas visą bažnyčią supančio karnizo. Viršutinius tarpsnius vieną nuo kito skiria jų forma – bokštas užbaigiamas aštuonkampe dalimi ir nedideliu kupolu. Skirtingai nei katalikų bažnyčiose, platėjančioji, altorinė  bažnyčios tūrio dalis nėra transeptas, o koplyčių priestatai. Būdingas cerkvėms elementas – ir virš šios dalies kylantis kupolas. Bažnyčią užbaigė trisienė apsidė.

Nors vienanavės bažnyčios interjeras yra pakankamai paprastas, tačiau puikiai atspindintis renesanso laikotarpį. Šventovės erdvėje galima pamatyti tiek dekoratyviomis nerviūromis margintus kryžminius skliautus, tiek ir cilindrinius su liunetėmis. Architektūros istorikai pažymi, kad kupolą laikanti smailėjanti arka šioje bažnyčioje yra kone pagrindinis akcentas, perimtas iš gotikos laikotarpio. Kone vertingiausi interjero elementai yra zakristijos sienoje esančios epitafinės plokštės – renesansinė, skirta Teodorui Oginskui bei vėlesnė, baroko bruožų turinti, dedikuota jo sūnui.

Informacija

360° Virtualus turas