Aprašymas

Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksas

Buvusi nemaža Kretingos liuteronų parapija savo maldos namų vietą dėl įvairių negandų keitė bent keletą kartų. Devyniolikto amžiaus gale, po miesto gaisro, nusiaubusio ir parapijos statinius, šventovė įsikūrė nedideliame mūriniame name.  Nors pastato tikslus atsiradimo laikas nežinomas, tačiau jį galima laikyti turtingo XIX amžiaus miestiečio gyvenamojo namo pavyzdžiu. Pastatas vis dar čia, tik dabar tai – parapijos namai. Buvusi kuklių proporcijų šventovė 1897 m. savo vaidmenį užleido šalia naujai pastatytai negotikinei bažnyčiai.

Savo tūriu ir kai kuriais fasado kompozicijos elementais pastatas galbūt kiek artimas vėliau, visai kitomis sąlygomis atsiradusiai Šilutės bažnyčiai. Ir vis tik pirmiausiai į akį krenta Lietuvoje retas akmenų mūro sprendimas: šis buvo kiek būdingesnis šiaurinei  Žemaitijos daliai. Pagrindiniame fasade matome daugelį paplitusių vienbokščių neogotikinių šventovių bruožų, kaip, antai, bokšto šonus remiantys tripakopiai kontraforsai, ar smailiaarkėse nišose išdėstyta dviejų smailėjančių ir apskrito lango komponuotė. Tačiau čia jaučiamas liuteroniškas kuklumas.

Pastatui ypatingo monumentalumo suteikia šoniniuose fasaduose tarp kontraforsų išdėstytas itin masyvių to paties sprendimo langų ritmas. Vidaus erdvė būdinga konfesijos pastatams – neperkrauta; vienas dekoratyviausių akcentų yra neogotikinių formų altorius, o presbiterinę dalį skiria smailėjanti triumfo arka. Nors bažnyčios nesupa daugelyje liuteronų bažnyčių Lietuvoje sutinkamos šoninės galerijos, tačiau atsigręžę į vargonų galeriją galime išvysti kontrastą: vienus seniausių šalyje barokinius vargonus, kadaise perkeltus iš Kretingalės bažnyčios.

Informacija