Aprašymas

Vila Liepų g. 12/Laikrodžių muziejus

XIX a. Klaipėda pradėjo sparčiai plėtotis dešiniajame Dangės krante. Čia dygo ir turtingų krašto pirklių rezidencijos – vieną tokių trečiajame dešimtmetyje pasistatė tuomet gan nemažos buvusios miesto anglų bendruomenės atstovas Johan Simpson. Architekto pavardė pradingo istorijos tėkmėje, tačiau manoma, kad tai būta savininko tėvynainio, kuris suprojektavo ištaigingą vilą. Savininkai keitėsi daug kartų. Pastato reprezentatyvumas neliko nepastebėtas ir tarpukario Lietuvos valdininkų: 1931 m. nupirktame pastate buvo įkurtas vietinis Žemės banko skyrius. Sovietmečiu paverstas pionierių rūmais, devintajame dešimtmetyje pastatas gavo kur kas mažiau angažuotą kultūrinę funkciją: čia įsikūrė laikrodžių muziejus.

Būdinga simetriška neoklasicistinė pagrindinio fasado kompozicija išpildyta naudojant nemažai reljefinių dekoro elementų. Vis tik labiausiai ikoniška dalis čia – centrinis rizalitas. Keturi dorėniniai piliastrai ir jų laikoma antablemento juosta formuoja portalą. Kompozicija perauga į šiek tiek labiau atitrauktą antrojo aukšto dalį, formuojamą keturių korintinių piliastrų, laikančių trikampį frontoną. Tarp pastarųjų piliastrų, šonuose įkomponuotos dvi išlikusios skulptūros. XIX a. skulptūrinių kompozicijų Klaipėdoje likę labai mažai. Galinis fasadas kur kas kuklesnis, su pusapvaliu rizalitu. Kadangi pastatas išdėstytas ant nedidelio nuolydžio, cokolis čia kur kas aukštesnis: rizalito pirmąjį aukštą supa baliustrados juosiama terasa ir sodo link platėjantys laiptai.

Daugelis Klaipėdos pastatų itin nukentėjo tiek karo, tiek pokario metais, tad užėjusį į vidų lankytoją maloniai nustebina išlikusių autentiškų interjero detalių gausa. Laiptai ir jų tvorelės, durų apvadai, lipdybinis lubų dekoras ir netgi didžioji dalis parketinės dangos – restauruotos detalės alsuoja senojo Mėmelio dvasia.

Informacija

360° Virtualus turas