Aprašymas

Klaipėdos kareivinių statinių kompleksas

XIX a.  ir XX a. sandūroje Prūsijoje buvo statoma nemažai kareivinių, dažniausiai atspindėjusių neoromaninių ir neogotikinių stilių naudojimą valstybinių pastatų statyboje. Šiauriausiame Vokietijos imperijos uoste Mėmelyje taip pat atsirado toks pastatų ansamblis – šešių neogotikinių pastatų grupė. Tuometiniame miesto pakraštyje, kitapus geležinkelio 1904-1907 buvo pastatytas kareivinių kompleksas. Pastatai, ne kartą regėję besikeičiančias kariuomenes, savo karinę paskirtį išlaikė iki pat 1993-ųjų, kai buvo atiduoti neseniai susikūrusio Klaipėdos universiteto reikmėms.

Šiandien reguliarų planą sudarantys kvartalo pastatai iš trijų pusių yra supami gatvių, tačiau jų statybos metu dabartinė Vilhelmo Berbomo gatvė vis dar neegzistavo ir atsirado tik tarpukariu. Uždaras karinis kompleksas buvo orientuotas į tuometinę Moltkės (dab. Herkaus Manto gatvę). Prie pagrindinės gatvės bei šiaurinės sklypo dalies buvo išdėstyti trys mišrios paskirties pastatai. Dviejuose didžiuosiuose buvo įkurdintos pačios kareivinės, o tarp jų į sklypo gilumą atitrauktas vieno aukšto statinys tarnavo koplyčios ir valgyklos reikmėms.

Visuose komplekso pastatuose persipina Prūsijos istorines tvirtoves cituojantys neogotikiniai elementai, vadinamojo „tėvynės stiliaus“ filosofija bei laikmečiui būdingo medžiagiškumo akcentai. Išraiškingiausi architektūriniai eksterjerų elementai – tinkuotos gotikinės nišos, laiptuoti frontonai ir plytinis dekoras.  Pamatinė cokolio dalis akcentuojama tamsesnės spalvos plytomis, tuo metu viršutinės dalies karnizas išreiškiamas dekoratyvinėmis žalsvomis glazūruotomis plytelėmis. Didieji kareivinių pastatai beveik identiški – tai simetriški statiniai, centrinėje, atitrauktoje dalyje sudaryti iš trijų aukštų ir akcentuoti stambaus laiptuoto frontono, kurio plotyje pastatai pratęsti į kiemo pusę rizalitu. Šoniniai fligeliai – keturaukščiai,  viršutiniame aukšte panaudojant kiek kitokį, smulkesnį, langų ritmą. Iš skirtingų pusių jie taip pat akcentuojami smulkiais laiptuotais frontonais. Tarp šių pastatų esančio tarpo ašyje į kiemo pusę atitrauktas aisimetriškas vienaaukštis koplyčios ir valgyklos pastatas su laikrodžio bokštu: būtent šią komplekso pusę galima laikyti reprezentacine.

Vienos iš kareivinių vakarinio fasado, dviejų smulkesniųjų komplekso pastatų ir trečiojo, pasukto į dabartinės Universiteto al. statinio šoninis fasadas, savo skirtingais tūriais ir asimetriškomis kompozicijomis kuria įvairialypę gatvės išklotinę. Tai atsveria vienoda architektūrine raiška pasižymintiems kompleksams būdingą monotoniją ir atkartoja labiau miesto istorinei raidai būdingą užstatymo įvairialypiškumą. Mažesnieji pastatai – dviejų ir trijų aukštų, naudoti kitoms karinio miestelio reikmėms, kaip antai administracijai ir tarnautojų butams. Visame komplekse išlikę nemažai autentiškų smulkiųjų interjero elementų: durų, laikančiųjų konstrukcijų, keraminių plytelių ir lenktų grindjuosčių. Mūsų dienų sulaukė ir masyvi geležinė tvora, kurios raudonplyčių kolonų medžiaginis sprendinys priderintas prie pastatų. XXI a. pradžioje buvo atstatytas koplyčios ir valgyklos pastato bokštas, taip kompleksui sugrąžinant vieną pagrindinių akcentų

Informacija

360° Virtualus turas