Aprašymas

Klaipėdos dramos teatras

Nenuostabu, kad būtent ekonomiškai pažangioje tuometėje Prūsijoje atsirado pastatas, kurį šiandien galime įvardinti seniausiu specialiai teatro reikmėms statytu viešuoju statiniu. 1854 metais Klaipėdą nusiaubė didysis gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį miesto. Ši nelaimė neaplenkė ir vietos pirklių dar XIX a. pradžioje statyto teatro. Prireikė trijų metų, kad jo vietoje atsirastų naujas pastatas. Tiesa, šio būta pakankamai kuklaus – ryškias neoklasicistines formas jis įgavo tik amžiaus gale, jau perimtas miesto valdžios. Tokios išorės jis teatro reikmėms tarnauja iki mūsų dienų. Teatro architektūra atspindi platesnę tendenciją XIX a. Vokietijoje kultūrinių pastatų architektūroje naudoti klasicistinius principus.

Pastato pagrindinis fasadas beveik simetriškas, sukomponuotas su ryškia klasicistine precizika. Antrajame centrinio rizalito tarpsnyje esantys piliastrai – kur kas puošnesni, užbaigiami korintiniais kapiteliais. Centrinėje įgilintoje nišoje įrengtas balkonas įvairiems minėjimams, o virš jo esančiame masyviais karnizais apipavidalintame frontone įrengta reljefinė kompozicija su miesto herbu. Virš išsikišusių vienaukščių rizalitų šoninėse dalyse įrengti balkonai. Antrojo aukšto plokštumos su įėjimų nišomis iš abiejų pusių įrėminamos sudvejintais piliastrais. Kukliausiai apipavidalinti mažesni šoniniai tūriai, kurių rustuoti šonai atkartoja mažuosiuose rizalituose matomą sprendinį. Pagrindinio fasado išorė pakito mažai, o prieš nepilną dešimtmetį netgi atgavo savo daugelį metų po naujesniais tinko sluoksniais pasislėpusias pirmines spalvas. Ir vis tik, XX a. įvykdytos rekonstrukcijos lėmė tai, kad interjerai neišliko, o dalį pastato senųjų fasadų šiandien galime pamatyti integruotą į priestato vidaus erdvę.

Informacija