Description

Kauno rotušė

Miestų teises turėjusiuose gyvenvietėse rotušės buvo svarbiausi civiliniai pastatai, kuriuose rinkdavosi taryba ir buvo administruojami įvairūs gyvenimo aspektai, įskaitant prekybą. Dažniausiai tai būdavo itin reprezentatyvūs statiniai, kurių bokštai kartu su bažnyčiomis sudarydavo pagrindines panoramos vertikalias dominantes. Kauno Rotušės statyba dabartinėje vietoje buvo pradėta 1542 m., tačiau antrasis aukštas ir bokštas atsirado tik amžiaus pabaigoje. Dalis patalpų pirmajame aukšte buvo skirta prekybai, tuo  metu antrasis aukštas buvo skirtas administracinei funkcijai. Anuometinė rotušė atspindėjo būdingą laikotarpiui mūsų šalyje gotikos ir renesanso stilių sintezę: tokią išvaizdą ji išlaikė iki 1771-1880 m. įvykdytos rekonstrukcijos pagal Jono Matekerio projektą. Pastatas įgavo dominuojančias klasicizmo ir vėlyvojo baroko formas.

Pastato fasadai išlaikė klasicistinę kompoziciją – tiesa, šiaurinis fasadas buvo priderintas jau XIX a. rekonstrukcijos metu. Pirmasis pastato aukštas vagojamas braukų, šoniniuose ir galiniame fasade tarp piliastrų įkomponuojant stačiakampius langus su plačiais apvadais. Antrasis aukštas, atskirtas profiliuoto karnizo, sukomponuotas iš didesnių langų su trikampiais sandrikais bei profiliuotais apvadais ir piliastrų ritmo. Reprezentatyvus šiaurinio fasado rizalitas su iš šio išsikišančiu balkonu, laikomu dviejų porų kolonų. Įėjimo į balkoną arka viršuje užbaigiama pusapvalio frontonėlio, o rizalito viršuje – masyvus trikampis frontonas. Perstatant pastatą naujuoju „rūbu“, buvęs šešiaaukštis bokštas buvo suskirstytas į penkis tarpsnius, ant jų užstatant dar vieną ir taip pastatą paaukštinant. Bokšto viršutiniuose tarpsniuose jaučiama baroko įtaka, tačiau barokiškumas atsiskleidžia per skirtingus priekinio frontono tarpsnius jungiančias voliutas bei trečiojo tarpsnio nišų apipavidalinimus.

Septintojo dešimtmečio antrojoje pusėje, pastatą rekonstruojant, fasaduose buvo atidengti smulkūs renesansiniai bei gotikiniai elementai, kurie daugumoje – imitaciniai. Dėl bandymo atkurti „gotiškus“ interjerus, viduje sunaikinta didžioji dalis klasicistinių elementų. Šiuo metu daugiau negu pastarojo stiliaus išlikę net neoklasicistinių dalių. Klasicistinį interjerą galima pamatyti I-ojo aukšto vestibiulyje, išlikę ir reprezentaciniai to laikmečio laiptai. Antrojo aukšto vestibiulio dekoras bei didžiosios salės interjeras – jau XIX a. antrosios pusės tendencijų pavyzdžiai.

Detail

360° Virtual Tour