Aprašymas

Karvio Šv. Juozapo bažnyčia

Karvio bažnyčia – romantizmo laikotarpio neogotikos pavyzdys. Kaip ir dauguma šalyje statytų šios epochos statinių, interpretuojančių viduramžių formas, bažnyčia pastatyta komponuojant plytų bei lauko akmenų mūrą. Tiek pastato stilius, tiek ir medžiagiškumas mums iliustruoja romantizmo epochos idėjas. Bandymas mėgdžioti gotikos formas atspindėjo šioms charakteringą praeities idealizavimą, o lauko akmenų panaudojimas – tai bandymas sekti menamomis krašto senovės statybos tradicijomis. Tokie idealai iliustruoti ir bažnyčios bokštais, kurių viršus primena bandymą stilizuoti pilies bokštų motyvus. Iš plytų sumūrytuose bokštuose įkomponuotos smailiaarkės nišos, kurių viršutinėse dalyse integruota gotikinė dviejų langų ir apvalios nišos kompozicija. Tarp bažnyčios vertikalių esanti vidurinioji fasado dalis, kaip ir visas pagrindinis bažnyčios tūris, sumūryta iš lauko akmenų. Čia itin daug vietos užima plokštuma, kurią paįvairina tik smaili pagrindinio įėjimo arka, į viršų kylanti šešių laiptuotų nišelių komponuotė ir viršuje vietoje frontono ją užbaigiantis, arkatūromis dekoruotas frizas. Bažnyčios tūris būdingas dar klasicizmo laikotarpio šventovėmis – tai dvišlaičiu stogu dengta stačiakampio plano erdvė, užbaigiama plokščia siena. Nepamatysime čia būdingų gotikos šventovėms kontraforsų ar iš tūrio gale išsišovusios apsidės. Tiesa, gotiškosios interpretacijos čia išreiškiamos per smailiaarkes langų nišas, frizo arkatūrą bei galinio frontono elementus. Šventovės vidus mums atskleidžia gan tipišką romantizmo laikotarpio sprendinį, kur klasicizmo epochos principai persipina su laisvai interpretuojamais gotikiniais ornamentais.

Informacija