Aprašymas

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Apskrito plano kupolinės bažnyčios mūsų šalyje yra vos dvi – tai išskirtinai klasicizmo pavyzdžiai. Jos – labiau Lietuvoje besireiškusio būtent romėniškojo klasicizmo krypties formų, o įtaką joms darė romėnų laikų rotondos. Viena šių bažnyčių – 1800-1806 m. Tomo ir Juzefos Vavžeckių iniciatyva Kalvių ežero pakrantėje atsiradę kaimelio maldos namai. Jie pakeitė prieš dešimtmetį sudegusią medinę bažnyčią, statytą maždaug XVIII a. viduryje.

Prie pagrindinės apvalaus plano erdvės iš priekio bei galo pristatyti du žemesni, kvadratinio plano tūriai – prieangis ir zakristija. Kupolas užbaigiamas langu-žibintu, kuris yra  pagrindinis šviesos šaltinis belangėje šventovės salėje. Monumentalūs, klasicistiniai prieangio bei zakristijos frontonų apvadai bei karnizas, skiriantis pagrindinį pastato tūrį nuo kupolo, suteikia nedidelei bažnyčiai monumentalumo.  Įdomus ir retas Lietuvoje yra bažnyčios fasado medžiaginis sprendimas: pastatas padengtas smulkia rausvo atspalvio skalda.

Natūralu, kad nedidelės bažnyčios vidinė erdvė taip pat pakankamai kukli. Galbūt dėl to per XX amžiaus pradžioje vykusį remontą iš šešiolikos bažnyčios vidaus erdvę supusių ir galeriją sudariusių dorėninių kolonų buvo paliktos tik šešios, laikančios vargonų chorą virš įėjimo. Kupolą nuo sienų skiria masyvus karnizas, atkartojantis išorinį. Medinis neogotikinis, bei šoniniai neobarokiniai altoriai atsirado prieš I-ąjį pasaulinį karą ir kiek užgožia nedidelės bažnyčios salę. Manoma, kad medinė, renesanso bruožų turinti nukryžiuotojo skulptūra, esanti prieangyje, atsirado panašiu metu kaip ir pati šventovė.

Informacija