Pirmosios bažnyčios atsiradimas Juodkrantėje susijęs su viena didžiausių Kuršių Nerijos nelaimių. Septynmečio karo metu XVII a. viduryje Rusijos kariuomenei užėmus pusiasalį, buvo masiškai iškirsti jo miškai – reiškinys, sukėlęs laisvą smėlio judėjimą ir nuolat vietos gyventojus persekiojusį gyvenviečių užpustymą. Galutinai smėlio palaidoto Karvaičių kaimo gyventojai atsikraustė į Juodkrantę, kur amžiaus gale buvo pastatyta bažnyčia ir perkelta buvusi parapija. Vis tik bažnyčia sudegė po nepilno šimtmečio – po septynerių metų. 1884-1885 daugiausiai iš aukų buvo pastatyta nauja mūrinė šventovė. Pagal tuometines Vokietijos bažnyčių statybos tendencijas šventovei buvo suteikta viduramžiška, neogotikinė išraiška.
Stačiakampio tūrio šventovė užbaigiama kiek žemesne, taip pat stačiakampe presbiterija su iš vieno šono priglausta nedidele zakristija. Smailiaarkiame portale virš durų įkomponuotas gotikinio skaidymo švieslangis. Bokšto vidurinysis tarpsnis viršuje užbaigiamas plytų rašto frizu; viršutinysis tarpsnis iš trijų pusių akcentuojamas smailiaarkėje nišoje esančiais sudvejintais, taip pat smailiaarkiais langais ir nedidele laiptuota niša. Virš kuklių trikampių frontonų – daugiašlaitė neaukšta smailė. Priekinio fasado simetriją kiek ardo iš rytų pusės priglaustas nedidelis laiptinės priestatas. Šoniniai fasadai sukomponuoti iš gotikinėse nišose esančių stiliui būdingo skaidymo angų ir vienatarpsnių, smulkių kontraforsų. Presbiterijos kampuose jie sudėtingesni – dviejų ir trijų tarpsnių. Galiniame presbiterijos fasade įrengta masyvi niša su trijų langų komponuote ir virš jos esančiu nedideliu apvaliu švieslangiu pastogėje.
Bazilikinio tipo bažnyčios vidaus erdvę sudaro viena nava, dengta dvišlaičiu stogu. Būdingi regionui mediniai elementai – profiliuotos sijas laikančios konsolės, virš įėjimo esantis vargonų choras su kukliai dekoruota sienele laikomas dviejų taip pat profiliuotomis konstrukcijomis viršuje užsibaigiančių kolonų. Presbiterija ir apatinis bokšto tarpsnis dengti kryžminiais skliautais. Bažnyčia po 1945 m. tapo antros didžiosios Kuršių Nerijos tragedijos liudininke: beveik nelikus senųjų gyventojų, bažnyčia buvo smarkiai niokojama, dėl to beveik nebeliko ir autentiškos vidaus įrangos. Naudota kaip grūdų sanėlis, tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ji buvo pradėta tvarkyti, pritaikant kultūrinėms reikmėms. Negausi liuteronų bendruomenė pastatą atgavo tik 1990 m.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia - L. Rėzos g. 56, Juodkrantė 93101, Lietuva
